Tai jau antras kartas, kai Lietuva pirmininkaus CRRT. Nurodoma, jog devynios komandą sudarančios šalys pirmininkavimą tarybai kasmet perima rotaciniu principu.
Šią savaitę vykusio susitikimo dalyvius pasveikinusi krašto apsaugos viceministrė Greta Monika Tučkutė pabrėžė, kad CRRT komanda nuo 2021 metų yra pasiekusi pilną operacinį pajėgumą ir pasirengusi reaguoti į skirtingus kibernetinius incidentus, didinant tiek ES, tiek partnerių atsparumą.
„Šiemet CRRT tarybai vadovaujanti Lietuva yra paruošusi pajėgoms ambicingą veiklos planą, kuris apima įvairias pajėgų aktyvavimo galimybes, pratybas, techninių ekspertų mokymus ir kita. Be to, 2024 metais tikimės į projektą pritraukti keletą naujų valstybių narių. Lietuva ir toliau aktyviai dės pastangas, kad CRRT pasirengimo ir įgūdžių lygis augtų“, – sakė G. M. Tučkutė.
Skelbiama, kad šiuo metu CRRT komandą sudaro 16–18 kibernetinio saugumo ekspertų, kuriuos nacionaliniu lygmeniu yra delegavusios Belgija, Danija, Estija, Kroatija, Lietuva, Lenkija, Nyderlandai, Rumunija, Slovėnija. Apie prisijungimą prie projekto šiuo metu svarsto dar keturios šalys, nurodo KAM.
Primenama, kad 2018 metais ES Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) rėmuose sukurta ES kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų komanda teikia pagalbą valdant kibernetinius incidentus arba vykdant prevenciją. Pastaraisiais metais CRRT pajėgumas buvo sėkmingai išbandytas teikiant paramą tokioms ES šalims partnerėms kaip Ukraina ir Moldova, taip pat ES karinei mokymo misijai Mozambike.
