"Reikia ne stebėti ir laukti, kol šios šalys vien savo jėgomis pasieks užsibrėžtų tikslų, o aktyviai padėti tiems, kurie yra pasiryžę sekti mūsų pavyzdžiu ir integruotis į euroatlantines struktūras. "Platesnė Europa" - įmanoma ir pasiekiama, tačiau tik tuo atveju, jei imsimės aktyviai veikti patys", - pabrėžė Lietuvos užsienio reikalų ministras.
Pasak L. Linkevičiaus, šių metų lapkričio 28-29 d. Vilniuje vyksiantis trečiasis Rytų partnerystės vadovų susitikimas turės nubrėžti naujos ir proaktyvesnės Europos Sąjungos santykių su Rytų partnerystės šalimis strategijos gaires.
"Asociacijos sutartys, derybos dėl kurių, tikimės, bus baigtos iki viršūnių susitikimo Vilniuje, turi tapti ne galutiniu tikslu, o veikiau įrankiu ir pirmuoju žingsniu link tolesnių ir gilesnių santykių. Jei norime, kad mūsų politika būtų sėkminga, turime ne tik padėti partneriams, bet ir labai aiškiai atsakyti į jų lūkesčius: ilgalaikėje perspektyvoje mūsų durys jiems atviros" - pabrėžė Lietuvos užsienio reikalų ministras.
Vienas svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetų - tolesnis Europos Sąjungos ir Rytų partnerystės šalių - Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos politinės asociacijos ir ekonominės integracijos stiprinimas.
Politinių tyrimų centro „German Marshall Fund of the United States“ Briuselio biuro rengiamas kasmetis forumas - vienas aukšto lygio renginių Briuselyje, į kurį kviečiami įtakingi Šiaurės Amerikos ir Europos politikos, verslo ir mokslo lyderiai.
Šiais metais jame dalyvauja Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy, ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton, Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas, Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas, kiti aukšti ES institucijų ir valstybių pareigūnai.