aA
Nuo Lietuvos teisėsaugos į JAV pabėgusi Neringa Venckienė šiuo metu suimta ir laikoma JAV kalėjime. „Nenoriu kada nors grįžti į Lietuvą,“ – ji sakė interviu tarptautinei naujienų agentūrai „The Associated Press“ iš kalėjimo.
Naglis Puteikis, Aurelija Stancikienė, Neringa Venckienė, Vytautas Landsbergis, Petras Gražulis
© DELFI montažas

Šį jos norą bandė įgyvendinti ir jos sūnus Karolis, kovo pradžioje paviešinęs įrašą, kuriuo kreipėsi į žmones prašydamas pasirašyti peticiją neperduoti mamos Lietuvai. Deja, N. Venckienės sūnaus sukurta peticija per 30 dienų surinko 39 957 tūkst. parašų. Tam, kad peticija būtų patvirtinta, reikėjo surinkti 100 tūkst. parašų.

Peticijoje buvo raginama apginti N. Venckienę nuo tariamo politinio persekiojimo ir ekstradicijos.

Kaip skelbia BNS, Čikagoje suimtą N. Venckienę prokurorai įtaria pagal trylika Baudžiamojo kodekso straipsnių. Jei bus perduota Lietuvai, buvusi teisėja gali būti teisiama dėl tvirkinimo, neteisėto informacijos rinkimo ir skleidimo, teismo sprendimo nevykdymo ir kitų nusikaltimų.

Anot Generalinės prokuratūros, JAV pradėtas įtariamosios ekstradicijos į Lietuvos Respubliką teisminis procesas.

N. Venckienės sūnus Karolis kvietė ne tik pasirašyti peticiją, jis taip pat internetinėje platformoje renka žmonių aukas mamos gynybai. Nuo kovo pradžios jau surinkta 7220 JAV dolerių arba 5831 Eur.

Vasario 22-ąją paaiškėjus, kad ilgus metus nuo teisėsaugos bėgusi N. Venckienė suimta ir laikoma JAV kalėjime – pradėjo lietis įvairios nuomonės. Jų netrūko ir anksčiau, kai Lietuvą buvo užliejusi violetinė Garliavos istorija. Tuomet vieni stojo ginti N. Venckienės, kiti teisė, treti gynė, vėliau kratėsi gynę.

Žvilgsnis atgal: kaip violetinė Garliavos banga buvo užvaldžiusi politikų protą

Seimo narys Petras Gražulis yra pareiškęs, kad pats imsis ieškoti N. Venckienės. Vytautas Landsbergis dar 2013 metais tikino, kad jis neremia N. Venckienės, esą tai tėra išgalvota legenda.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė tuo metu, kai Lietuvą skaldė violetinis Garliavos skandalas, susilaikė nuo vertinimo.

Tačiau kone garsiausiai nuaidėjo 2012 metais DELFI konferencijoje ištarti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Teisėjų tarybos pirmininko Gintaro Kryževičiaus žodžiai, kad tuometinė Kauno apygardos teismo teisėja N. Venckienė – pūlinys ne tik teisinėje, bet ir politinėje sistemoje.

„N. Venckienė nėra pūlinys tik teisinėje sistemoje, tai yra pūlinys ir politinėje sistemoje – tai visos mūsų valstybės bėda, kiek neatsakingai yra pasisakoma dėl visų situacijų. Ar apskritai įmanoma dėl įvairaus suinteresuotumo ir siekio būti populiariais žaisti pasisakymais“, – pareiškė G. Kryževičius.

Jis sakė esąs priverstas pripažinti, kad N. Venckienės istorijos kontekste teismų sistema yra „suspardyta“. „Ir šį pavojų aš jau skelbiau prieš porą mėnesių, bet ir pati visuomenė, dalis žmonių, kurie niekada nebuvo teismų sistemos simpatikai, tai šiandien ir tarp tų asmenų jau matau mąstysenos pokyčių“, – sakė G. Kryževičius.

Šis pareiškimas įpykdė ne vieną N. Venckienės bendražygį. Naglio Puteikio teigimu, savo pasisakymu G. Kryževičius „ją nuteisė be teismo“.

Prezidentė D. Grybauskaitė atsisakė vertinti

Prezidentė Dalia Grybauskaitė dar 2013 metais yra sakiusi, kad „interpretacijų ir sprendimų yra tikrai daug“. Ji nesiryžo vertinti, kas teisūs, o kas ne.

Interviu LNK televizijai tuomet ji teigė, kad teismų procesai jai nepadėjo susidaryti nuomonės: „Na iki galo turbūt ne. Tų interpretacijų ir sprendimų dar yra tikrai daug, ir variacijų, kaip reaguoti į šitą visą skandalą, tikrai dar liko. Manau, kad teisėsauga nepadarė nuo pradžios iki galo viso savo darbo, todėl mes šiek tiek painiojamės tarp informacijos šaltinių, kiekių ir kokybės. O pati dauguma, kaip ji išspręs šį klausimą su ponia Venckiene, tai jau Seimo prerogatyva ir grynai Seimo atsakomybė.“

Dar 2011 metais prezidentė atsisakė atleisti N. Venckienę iš teisėjos pareigų. „Teisėjos pasisakymai nederami ir garbės teisėjų bendruomenei nedaro, tačiau Teisėjų garbės teismo siūloma sankcija neadekvati teisėjos prasižengimui. Griežčiausios nuobaudos pirmiausia turi būti taikomos aplaidžiai dirbantiems, girtaujantiems, kyšininkaujantiems, sukčiaujan tiems, žalą žmonėms ir valstybei darantiems ir dangstantiems prasižengusius kolegas teisėjams“, – pabrėžė prezidentė.

V. Landsbergis neigia palaikęs N. Venckienę

Dar 2013 metais Vytautas Landsbergis buvo remiamas prie sienos: kodėl rėmė N. Venckienę, kuri įtariama nevykdžiusi teismo sprendimo atiduoti mažametę brolio dukterį mergaitės mamai Laimutei Stankūnaitei. Pats V. Landsbergis palaikymą pavadino „viena iš legendų“.

„Čia yra viena iš legendų, jų aš esu matęs per tuos dvidešimt ar daugiau metų jau ne vieną. Man buvo prirašomi kokie tai žodžiai, posakiai. Kokie nors visai kito politiko ar vadovo šalininkai išvadino ūkininkus runkeliais, tai paskui čia jau V. Landsbergis, jo partija vadina runkeliais. Niekada tokių dalykų nebuvo. Tokias legendas galima kartoti kartoti ir panašiai“, – dalyvaudamas 15min.lt konferencijoje teigė V. Landsbergis.

„Iš tų legendų, kurią jūs paminėjote, yra ir tai, kad aš stoviu kažkokiame N. Venckienės fronte. Tai visai ne taip. Kai pradėjo aiškėti ta sudėtinga ir daug žmonių jaudinanti byla dėl mergaitės buvimo vienuose ar kituose namuose, kad ją galima „išimti“ kaip daiktą pagal antstolio specialiai sudarytus įgaliojimus ir su visa kariuomene, tai man atrodo, kad čia yra kažkas ne taip. Man ne visai aišku, kodėl mergaitės motina kreipėsi į visuomenę, kad jiems leistų išeiti iš kalėjimo. Suprantate, turbūt nėra visai paprasta ir smagu taip gyventi. Bet valdžia sprendžia, tegul ji toliau sprendžia. O jeigu man tai kelia klausimų ir kai kas nepatinka ir aš apie tai pasakau, tai nereiškia, kad aš įstojau į N. Venckienės partiją“, – sakė europarlamentaras.

Bendražygis P. Gylys: ji buvo išvaryta

„Mes privertėme žmogų pasitraukti iš šalies“, – gindamas N. Venckienę 2013 m. kalbėjo tuo metu „Drąsos kelio“ frakcijos nariu buvęs Povilas Gylys.

„Ji buvo išvaryta iš to viešojo gyvenimo“, – primindamas Seimo sprendimą panaikinti N. Venckienės teisinę neliečiamybę kalbėjo parlamentaras. Jis čia pat dėstė, esą „grėsmės yra realios“, tad N. Venckienės elgesys esą visiškai suvokiamas.

„Dabar jau sukama, beje, idėja, kad jinai yra nusikalstamos grupuotės lyderė, organizatorė. Tai tik patvirtina tą scenarijų, kad su ja ruošiamasi susidoroti toliau. Reiks tą įrodyti. Ir jau čia nebus taip, kaip buvo Seime“, – 2013 m. pranašavo P. Gylys.

Neringa Venckienė ir Povilas Gylys
Neringa Venckienė ir Povilas Gylys
© DELFI / Tomas Vinickas

V. A. Matulevičius teigė, kad N. Venckienė nebėgo ir nesislapstė

Nutarimo projektą dėl Seimo narės N. Venckienės ekstradicijos parlamentui pateikęs „Drąsos kelio“ frakcijai atstovaujantis Seimo narys Vytautas Antanas Matulevičius tvirtino, kad „N. Venckienė toli gražu nebėga nuo teisingumo ir nuo jo nesislapsto“.

V. A. Matulevičius gynė N. Venckienę ir 2014 m., kai jai buvo pradėta apkalta. „Norint nustatyti, ar Seimo narys praleidinėjo posėdžius sąžiningai ar nesąžiningai, reikia nustatyti priežastis. Reikia žinoti, kur tas Seimo narys yra. Jeigu jis pasitraukė iš Lietuvos – tai dėl kokių priežasčių? Reikia išsiaiškinti net ir tai, ar tas asmuo egzistuoja fiziškai“, – apie tuo metu jau metus posėdžiuose nesilankančią N. Venckienę kalbėjo V. A. Matulevičius.

E. Gentvilas: susireikšminusi ponia

2013 metais buvo panaikinta N. Venckienės neliečiamybė, tačiau apkaltos proceso būdu iš Seimo pašalinta buvo tik 2014 m.

„Susireikšminusi ponia, dėl kurios visa valstybė turi strakalioti ir įrodinėti, kad ji yra gyva, įrodinėti, kad ji pažeidė Konstituciją. Sakyčiau, turi būti ir gėdos jausmas. Pasirodo, moraliniai kriterijai, deja, neveikia“, – taip 2014 m. LRT laidoje „Dėmesio centre“ apie metus posėdžiuose nesirodančią tuo metu Seimo narę N. Venckienę kalbėjo Eugenijus Gentvilas.

„Sakyčiau, turi būti ir gėdos jausmas. Pasirodo, moraliniai kriterijai, deja, neveikia“, – sakė jis.

J. Varkala stojo mūru

2013 m. balandį surengto „Drąsos kelio“ suvažiavime N. Venckienė nepasirodė. Partijos pirmininku tuomet buvęs Jonas Varkala teigė, kad ji priversta „bėgti nuo mirties“.

„Matote, būna atvejų, kai izoliatoriuje žmogus padaro savižudybę. Būna. Mes jai sakydavome, kad nevažinėtų viena ir panašiai. Nes šitoje valstybėje viskas įmanoma – gali baloje prigerti, gali kvėpavimo centras sugesti ir uždusti. Žodžiu, viskas yra įmanoma. Estijoje yra paplitę narkotikai, kurių reikia nedidelę dozę su kuo nors sumaišyti ir bus konstatuota, kad jis užduso ar narkotikų perdozavo“, – tuomet kalbėjo J. Varkala.

J. Varkala neabejojo, kad Seimui panaikinus N. Venckienės teisinę neliečiamybę, parlamentarės gyvybė atsidūrė pavojuje. Kaip jis susiejo teisinės neliečiamybės ir gyvybės klausimą, J. Varkala detaliau nepaaiškino. „Natūralu, kad persekioja. O kaip gi? (...). Matėt, kiek mirčių išsidėstę. Jeigu tam ir tam tai buvo tai natūralu – nėra žmogaus nėra ir problemos. Valdo tie patys žmonės, kurie valdė kadaise. Jei A. Ūsas baloje prigėrė. Tą jo prigėrimą aš matau taip, kad žmogus ruošėsi kažką pasakyti ir su juo susidorota. Mano toks įspūdis, kad jis tikrai pats neprigėrė“, – sakė J. Varkala.

Pasak J. Varkalos, N. Venckienė yra „didelis, deimantinio kryžiaus vertas žmogus“.

Neringa Venckienė, Jonas Varkala
Neringa Venckienė, Jonas Varkala
© DELFI / Tomas Vinickas

N. Puteikis pareiškė, kad ją nuteisė be teismo

Laikinoji Seimo komisija, sprendusi dėl N. Venckienės teisinės neliečiamybės panaikinimo, į posėdį susirinko 2012 birželį.

Tiesa, komisija, konservatoriaus Naglio Puteikio dėka, ilgą laiką negalėjo pradėti klausimų N. Venckienei pateikimo. Mat Seimo narys labai norėjo, kad antstolė, prokuroras ir vidaus reikalų ministras, komisijos iniciatyva, būtų apskųsti už savo viešus pasisakymus.

„Balsavau prieš Neringos Venckienės neliečiamybės panaikinimą, nes negaliu sutikti su Seimo pažeminimu, nes neturiu pagrindo pasitikėti prokuratūros ir teismų vadovais. <...> Tačiau Teisėjų tarybos ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius pasielgė taip, kaip jokioje civilizuotoje valstybėje nėra elgiamasi: Lietuvos televizijoje jis išvadino tuometinę teisėją Neringą Venckienę „ne tik teisinės, bet ir politinės sistemos pūliniu“.

Taip ją nuteisė be teismo. <...> Ar Seimo dauguma šių aplinkybių nežinojo? Žinojo. Matyt, nemaža dalis žinojo ir tai, kokios stiprios jėgos už eilinės prokurorės Ninos stovi. Ir žinodami pakluso jėgai“, – portale bernardinai.lt yra pareiškęs N. Puteikis.“

P. Gražulis veržėsi pats surasti N. Venckienę

2013 m. gegužę Seimo narys Petras Gražulis kreipėsi į Seimo Pirmininką Vydą Gedvilą, prašydamas leisti įvykdyti Seimo Pirmininko pavedimą Etikos ir procedūrų komisijai surasti Seimo frakcijos „Drąsos kelias“ seniūnę N. Venckienę.

„Dėl nesuprantamų priežasčių Generalinė prokuratūra nepaskelbė Neringos Venckienės tarptautinės paieškos, o mano turimais duomenimis, Neringa Venckienė gali būti Jungtinėse Amerikos Valstijose. Prašau Seimo Pirmininko mane komandiruoti į Ameriką ir padėti nustatyti Seimo narės Neringos Venckienės buvimo vietą“, – prieš penkerius metus teigė Seimo narys P. Gražulis.

A. Stancikienė prie N. Venckienės prisijungė norėdama apsaugoti vaikus

Palaikymą N. Venckienei reiškusi Aurelija Stancikienė teigė, kad nusprendė jungtis prie „Drąsos kelio“, kad jos vaikų neištiktų toks pat likimas. A. Stancikienė augina penkis vaikus.

„Man, kaip mamai, pats baisiausias dalykas, kai sakoma viena, o daroma kita“, – prisimindama gegužės 17 d. įvykius Garliavoje, kai buvo įvykdytas teismo sprendimas perduoti mažametę Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukrą motinai, alfa.lt kalbėjo parlamentarė.

„Su „Drąsos keliu“ dalyvauju rinkimuose, nes bijau, kad mano vaikų neištiktų tokia ateitis“, – dėstė A. Stancikienė.

Palaikančių pasisakymų buvo ir daugiau: „Jeigu N. Venckienei pavyktų tarptautiniu mastu atskleisti visą mūsų teisėsaugos ir valstybinių institucijų teisinį supuvimą, tai manau, kad ji kaip Seimo narė bus pasiekusi gerokai daugiau negu koks kitas Seimo narys per kadenciją, o kartais ir per penkias kadencijas sėdėdamas Seime.“

Aurelija Stancikienė, Neringa Venckienė, Jonas Varkala
Aurelija Stancikienė, Neringa Venckienė, Jonas Varkala
© DELFI / Kiril Čachovskij

Apkaltos metu palaikymą išreiškė ir V. Uspaskichas

Tuo metu, kai teismo salėje buvo sprendžiama N. Venckienės apkalta, palaikymą jai išreiškė ir Viktoras Uspaskichas.

„Esu pakankamai susipažinęs su Lietuvos teismų sistema, – patirtimi dalijosi V. Uspaskichas. – Niekada nepalaikysiu balsuoti prieš žmogų, atiduoti tam teismui, kuris elgiasi neobjektyviai.“

Darbo partijos lyderis pareiškė manantis, kad politiko imunitetas apskritai neturi būti naikinamas. „N. Venckienė yra dabar politikė. Aš niekada nebalsuosiu prieš. Todėl, kad tam ir suteiktas imunitetas. Tegul imunitetą atima rinkėjai, o ne politiniai oponentai“, – tęsė V. Uspaskichas.

A. Patackas: nebeatpažįstu Lietuvos

Dabar jau miręs Algirdas Patackas tuomet prie bendražygių prisijungė ir nepasitenkinimą Laimutės Stankūnaitės sprendimu išsivežti dukrą į užsienį pareiškė perduodamas laišką. Tuo metu, kai 2013 metų rugpjūtį vyko „Drąsos kelio“ spaudos konferencija, jis gulėjo ligoninėje.

„Nebeatpažįstu Lietuvos, tos valstybės, už kurios atkūrimą dėjau parašą. Pagrobta mergaitė, paslėpta nuo artimųjų ir visuomenės, pagaliau išvežta nežinia kur. Ir visa tai padaryta valstybės vardu, valstybės rankomis, paklūstant Blogio jėgoms ir joms diriguojant.

Tokiu būdu valstybė buvo padaryta bendrininke nusikaltimo prieš mažą vaiką, kuris tiek juridine, tiek teologine, moraline prasme yra pats sunkiausias. Bendrininke, deja, tapo ir tauta, visuomenė, kuri tą lemtingą rytą neišėjo į gatves“, – laiške piktinosi „Drąsos kelio“ frakcijos narys A. Patackas.

Bendražygiai žinojo, bet slėpė buvimo vietą

Tuo metu, kai N. Venckienė dingo iš Lietuvos, jos bendražygis Valdas Vasiliauskas teigė, kad nežino, kur ji yra, bet neneigė palaikantis ryšius.

„Mes tikrai nežinom, tik spėjam, kur ji yra. Tik žinome tiek, kad ji yra sveika, gyva, darbinga ir ruošiasi teisinei kovai. (…) Juk reikia išversti dokumentus į anglų kalbą, pasiruošti, nes tai bus tikrai nelengvas procesas, kurio baigties niekas nežino“, – 2013 metais sakė V. Vasiliauskas.

Jo manymu, N. Venckienė yra JAV. Pasak V. Vasiliausko, tai galima spėti iš ne jos vardu ateinančių elektroninių laiškų. V. Vasiliauskas tuo metu spėjo ir tai, kad esą N. Venckienė užsienyje gali prašyti politinio prieglobsčio.

Povilas Gylys, Neringa Venckienė ir Valdas Vasiliauskas
Povilas Gylys, Neringa Venckienė ir Valdas Vasiliauskas
© DELFI / Tomas Vinickas

Istorija prasidėjo 2009 metais

Dar 2009 m. rugpjūtį į DELFI redakciją užsuko Drąsius Kedys. Tuomet jis tikino esantis nusivylęs teisėsauga, aiškino, kad trys vyrai (tarp jų – verslininkas, į politiką bandęs sukti Andrius Ūsas (mergaitės krikštatėvis), teisėjas Jonas Furmanavičius ir „Aidas“ (manyta, Vaidas Milinis (Kauno apygardos teismo pirmininko Alberto Milinio įsūnis)) tvirkino ir prievartavo jo ir Laimutės Stankūnaitės dukrą.

D. Kedys tomis dienomis išsiuntinėjo beveik 200 laiškų su DVD diskais, kuriuose užfiksuoti mažylės pasakojimai apie tai, ką su ja išdarinėjo „dėdės“. Laiškai išsiųsti keliolikai Seimo narių, Lietuvos europarlamentarams, visoms šalies politinėms partijoms, visuomenės informavimo priemonėms, įvairiems pareigūnams ir kt.

Buvo pradėtas tyrimas

Tėvas su pareiškimu į policiją aiškino kreipęsi 2008 m. lapkričio 29 d. Pusmetį byla buvo tiriama Kauno miesto apylinkės prokuratūroje, paskui ją perėmė Kauno apygardos prokuratūra. Per tą laiką penkiametė, dalyvaujant psichologams, apklausta tris kartus.

Bet tada prokuroras mažametės tėvą esą apkaltino nenoru bendradarbiauti su pareigūnais, nes jis nesutiko kelioms dienoms atiduoti dukros į „Vaiko raidos centrą“, kur būtų atliktas jos psichiatrinis – psichologinis tyrimas. D. Kedys tuomet teigė nenorintis dar labiau traumuoti mažylės.

Pasėjo mirtis

2009 metų spalio 5 dieną Kauno senamiestyje nušautas 47-erių teisėjas J. Furmanavičius ir 30-metė L. Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė.

Vyras buvo mirtinai sužalotas, kai išlipo iš automobilio imitavus eismo įvykį. Jo kūne aptiktos keturios šautinės žaizdos. Tai buvo pirmasis atvejis Lietuvoje, kai nušautas teisėjas.

Rastas ir D. Kedžio kūnas

2010 metų balandžio 17 dieną prie Kauno marių, akcijos „Darom 2010“ metu, rastas po žudynių besislapsčiusio D. Kedžio kūnas. Jo krikštamotė Audronė Skučienė DELFI patvirtino, kad morge atpažino savo sūnėną.

Daugiau aukų

2010 metų birželio 13 d. Alytaus rajono kūdroje šalia keturračio motociklo aptiktas A. Ūso kūnas be išorinių smurto žymių. Tuomet jis buvo laikomas vieninteliu vadinamosios Kauno pedofilijos bylos įtariamuoju, bet vėliau jo nekaltumas įrodytas.

2010 m. gruodžio 11 d. rastas nužudytas Lietuvos teisėjų asociacijos ir Kauno apygardos teismo pirmininko Alberto Milinio įsūnis 24-erių Vaidas Milinis. Vyras buvo sumuštas, į jo galvą paleistas šūvis.

JAV suimta N. Venckienė

N.Venckienės Lietuvoje pasigesta 2013 metų balandį, prieš Seimui panaikinant jos teisinę neliečiamybę. Tų metų gegužės 10 dieną Lietuvos teisėsauga paskelbė jos paiešką.

2018 metų vasario 15 dieną Kauno apylinkės teismas D. Kedžio motiną Laimutę Kedienę ir jos kaimynę Olgą Girdauskienę pripažino kaltomis dėl mažametės L. Stankūnaitės ir D. Kedžio dukros tvirkinimo bei skyrė laisvės apribojimo bausmes.

2018 metų vasario 22 dieną pranešta, kad Lietuvos prašymu N. Venckienė suimta Čikagos mieste.

Daugiau apie šiuos įvykius skaitykite čia.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Pasakoja apie slaptus bandymus su žmonėmis Rusijoje: instinktyviai dar mėginau įkvėpti (36)

Nepriklausomu informacijos kanalu „Proekt“, prie kurio darbuojasi tiriamąjį darbą dirbantys...

Bene keisčiausiame mieste pasaulyje savaitgalis kainuoja tūkstančius (11)

Bemaž pusė tūkstančio už viešbučio kambarį, šimtai už įėjimą į pramogų parką, o jame...

Pirmąją popiežiaus Pranciškaus vizito dieną – netikėtas gestas ir gausios pagyros Lietuvai (1483)

Šeštadienio vakarą baigiasi pirmoji popiežiaus Pranciškaus diena Lietuvoje. Ko gero, svarbiausiu...

Telefonai kaista: skelbiama apie didžiulį emigrantų susidomėjimą grįžti į Lietuvą (440)

Teigiama, kad tarp Jungtinėje Karalystėje (JK) gyvenančių lietuvių susidomėjimas grįžimu į...

Orai: bus šalta ir lis

Virš Skandinavijos besisukantis galingas žemo slėgio sūkurys į šalį atnešė rudenišką orą....

Nosį pasaulio čempionui sukruvinęs rusas turėjo brangiai sumokėti (17)

Anthony Joshua apgynė savo titulus, svarbiausioje bokso sunkiasvorių dvikovoje nokautavęs...

Kaune piligrimai popiežiaus lauks per naktį – vieni melsis iki ryto, kiti nakvos tiesiog prie scenos (34)

Į Lietuvą atvykęs ir Vilniaus mieste su geros valios žmonėmis susitikęs popiežius Pranciškus...

Darbuotojai pasipiktinę – atlyginimai vėluoja po pusmetį (87)

Pledus, baldinius ir kitokius audinius gaminančios bendrovės „Lanalita“ gamybinio padalinio...

Tokių Prezidento rinkimų Lietuva seniai nematė: Pakso referendumas dėl lito ir kiti nežinomieji (759)

Likus mažiau nei metams iki prezidento rinkimų, prie starto linijos rikiuojasi kandidatai. Nors per...

Ypatingą vaidmenį popiežiaus vizito metu atlikęs 14-metis: iš pradžių tuo nepatikėjau (258)

Nors popiežius Pranciškus jau išvyko nakčiai į Apaštališkąją nunciatūrą, tūkstančiai...