Deja, atvykus į vaikystėje ne kartą lankytą vietą Krymo surasti nepavyko. Aplinkiniai Digraičių, Peštiniukų, Šulaičių ir Rėgulių kaimai vis dar šiek tiek „kvėpuoja“, yra išlikusių namų, kai kur dar gyvena žmonės, o štai Krymas – tarsi skradžiai prasmegęs. Aplink plyti laukai, kuriuose kaip tik tą dieną Krakių žemės ūkio bendrovės specialistai sėjo cukrinius runkelius. Lauke sėklas į sėjamąsias bėrusio ūkio agronomo Viliaus Račo paklausus apie čia buvusį Krymą, šis tik gūžtelėjo pečiais: „Žemės čia derlingos, cukriniams tinkamos, o jei čia seniau buvo kaimas, tai dabar jo nė žymės nėra likę.“
Pakalbinus iš šių vietų kilusią, nūnai netoliese esančio Plinkaigalio gyventoją Reginą Šeškauskienę paaiškėjo, kad Krymo kaimas savo egzistenciją baigė daugiau kaip prieš 20 metų. „Tuo metu buvo nugriautas paskutinysis kolūkių kūrimosi laikais pastatytas namas, kaimą paliko paskutinieji Krymo gyventojai. Dar anksčiau buvo nuverstas ir didžiulis dar prieš karą statytas molinis namas, kurį gerai prisimenu iš jaunystės, kai per Krymo balas bandydavome prasiveržti į kitame kaime rengiamas vakarones. Tai nebuvo didelis kaimas – viso labo ten gyveno penkios ar šešios šeimos, bet dabar tai jau istorija“,- sakė garbingo amžiaus senjora.