Vasario mėnesio pabaigoje internete pasirodė pokalbis su Lietuvoje gyvenančiu baltarusiu. Jis čia gyvena 4–5 metus, sako, kad nusipirko ir butą.
„Kam man lietuvių? Aš lietuvių iš viso negerbiu, man tai ne kalba“, – Youtube kanale „Mylimiausia Lietuva“ kalbėjo vaikinas.
Jis dar pridūrė, jog Lietuvoje likti nesiruošia, todėl kalbos ir nesimoko.
„Taip, aš turiu nuolatinių pajamų, bet kalbos man nereikia“, – aiškino jis.
Socialiniuose tinkluose lietuviai dėl tokių kalbų pasipiktino. Migracijos departamentas šį Baltarusijos pilietį patikrino ir rezultatas – leidimas Lietuvoje gyventi jam panaikintas.
„Man Lietuva nepatinka“, – mintis minėtame pokalbyje dėstė vaikinas iš Baltarusijos.
Tiesa, leidimas gyventi Lietuvoje panaikintas ne už lietuvių niekinimą, bet rasta kitų dalykų.
„Tai buvo vienas iš tų atvejų, kai deklaravo, kad dirbs pas vieną darbdavį, bet paaiškėjo, kad dirba pas kitą darbdavį“, – trečiadienį sakė Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.
O dėl pasisakymų turinio Migracijos departamentas kreipėsi į policiją ir saugumą.
Anot Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno, į šį atvejį reikia žvelgti plačiau. Sako, kad diskusijose dėl Lietuvos atvirumo baltarusiams sveikas protas susiduria su fantazijų pasauliu.
„Ta fantazijų pusė mums aiškina, kad jeigu baltarusiai atvažiuoja čia, arba į Europą, jie pamato Europą, tada jie tampa labiau europiečiais, su kuriais bus galima kilti į kovą prieš Kremlių“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Bet konservatorių lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis apie baltarusius yra visiškai kitokios nuomonės.
„Išsirinkus pavyzdžius, vieną, ar kitą, daryti labai didelį sisteminį sprendimą, mes to negalime“, – pabrėžė konservatorių lyderis.
Panašiai kalbėjo ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis – visus turime telkti prieš Rusiją.
Seimo NSGK lyderis teigė, jog jo paminėtas „fantazijų pasaulis“ yra platus, jis įsišaknijęs visame Seime.
Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius jau perkopė 220 tūkst., baltarusių – virš 60 tūkstančių.
Vidaus reikalų ministerija (VRM) parengė pataisas – atvykstantiems dirbti siūlo sąlygas griežtinti.
„Mūsų pareiga yra sprendžiant darbo jėgos trūkumo problemą, humanitarines problemas, nepražiūrėti grėsmių mūsų nacionaliniam saugumui. Ir užkardyti piktnaudžiavimą mūsų migracijos procedūromis“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Siūloma leidimą Lietuvoje gyventi susieti su darbo vieta. Užsienietis pas darbdavį privalėtų dirbti visą darbo dieną.
„Tame darbe, kuriame paprašė leidimo gyventi dirba vos valandą per savaitę. O iš tikrųjų visą likusį laiką dirba pavežėju. Tokiu būdu yra apeinamos imigracijos procedūros“, – kalbėjo Migracijos departamento vadove E. Gudzinskaitė.
Jeigu užsienietis nėra pateikęs mokesčių deklaracijų, leidimas gyventi būtų naikinamas. Taip pat dirbti būtų leidžiama tik tiems, kurie turi leidimą Lietuvoje gyventi, o ne atvykę su Šengeno viza.
„Kadangi pagal trūkstamas profesijas yra lengviausia gauti leidimą gyventi ir dirbti vairuotoju, arba statybų sektoriuje, šiuose sektoriuose ir stebime didžiausią piktnaudžiavimą“ – teigė E. Gudzinskaitė.
Artimiausiu metu šios pataisos keliaus į Vyriausybę, po to į Seimą. Rengiama ir nauja užsieniečių kvotų formulė. Tada Vyriausybė apskaičiuotų, kiek darbuotojų per metus reikia, atsivežti daugiau nebūtų galima. Taip veikia Estija.
„Šita kryptis būtų labai svarbi, ji leistų mums pradėti valdyti migracijos procesus“, – savo vertinimą pateikė parlamentaras L. Kasčiūnas.
Bet valdančiosios koalicijos partneriai Liberalų sąjūdis turi kitokių iniciatyvų. Siūlo užsieniečių kvotų kai kurioms profesijoms iš viso atsisakyti. Sako, kad taip sumažėtų biurokratijos.
„Jie anksčiau, ar vėliau atvažiuos. Klausimas, ar mes savo darbdavius kankinsime, įdarbinant tadžikus ir uzbekus“, – LNK žinioms sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Seime Eugenijus Gentvilas.
Konservatoriai sako, kad tam nepritars.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
