O kur jis būtų saugomas ir kas galėtų lemti JAV apsisprendimą?
Lenkijos reakcija dėl branduolinio dalijimosi programos radosi po to, kai Rusija paskelbė apie ketinimus Baltarusijoje dislokuoti taktinius branduolinius ginklus.
Anksčiau šį mėnesį radijo RMF FM kalbintas Lenkijos generolas Jaroslawas Kraszewskis vertino, jog scenarijus Lenkijai turėti branduolinį ginklą yra labai realus.
„Tie, kurie turi branduolinį potencialą, turi labai aukštą saugumo lygį. Paprastai tokios valstybės nėra puolamos ir net nesvarstoma galimybė, kad būtų imtasi kokių nors veiksmų vietinei krizei išprovokuoti. Todėl tokio arsenalo turėjimą laikau artimiausių kelerių metų iššūkiu“, – dėstė generolas.
Paklaustas apie terminus, J. Kraszewskis vertino, kad po karo Ukrainoje derybos dėl branduolinių pajėgų išdėstymo pasaulyje bus atnaujintos.
„Vakarų Europai jau atsibodo būti įbaugintai Rusijos“, – sakė jis, apibūdindamas Maskvą kaip „nenuspėjamą kaimynę“.
Delfi kalbintas Generolo Jono Žemaičio karo akademijos prof. Giedrius Česnakas nupasakojo, kas galėtų vykti po to, jei Lenkija prisijungtų prie NATO branduolinio dalijimosi programos, kur branduoliniai ginklai galėtų būti saugomi.
„Jeigu būtų pasiektas branduolinio dalijimosi susitarimas, potencialiai galėtų būti dislokuoti JAV branduoliniai ginklai, kur Lenkija užtikrintų teritoriją, iš kurios, esant poreikiui, konflikto atveju, jie galėtų būti pristatomi. Veikiausiai [ginklai] būtų oro bazėse. Ir neabejotinai teritorijose, kur būtų dislokuotas branduolinis ginklas, būtų sustiprinta oro ir priešraketinė apsauga, priešraketinė gynyba. Tos pačios pajėgos bazes saugotų žymiai budresniu režimu, pajėgos veikiausiai būtų JAV“, – dėstė mokslininkas.
Jis abejojo, kad, Lenkijoje dislokavus branduolinį ginklą, saugumo dinamika regione kažkaip keistųsi, bet, pasak G. Česnako, tai galėtų atgrasyti oponentą.
