Pagrindiniai motyvai
Jis laidoje priminė, jog finansiniai klausimai ES sprendžiami konsensusu – bendro sutarimo principu.
„Viena ES narė naudojasi, nors daug kas sakytų, kad šantažuoja kitus, tomis teisėmis, kurias turi kiekviena ES šalis, kai sprendžiami klausimai, susiję su pinigais. Taip ir nemažai kitų svarbių valstybėms reikalų yra sprendžiama konsensusu. O tai, ką mes matome, galime laikyti ir įrodymu, kad valstybių suverenitetas vis dėlto ES saugomas.
Manau, kad čia yra tikrai geras pavyzdys to, kokia yra sudėtinga politinė sistema yra ES. Ir kokios svarbios joje toliau išlieka valstybės narės“, – kalbėjo VU TSPMI prof. R. Vilpišauskas.
Bet veto teisė ir bendras sutarimas priimant sprendimą galioja ne visose srityse, pabrėžė pašnekovas.
„Žinoma, tos veto galimybės priklauso nuo srities. Ten, kur sprendimai priimame susiję su prekyba, tarpusavio mainais, tai, kas vadinama bendrąja rinka, tai ten valstybės yra atsisakiusios veto teisės. Bet šiuo atveju mes kalbame apie pinigus, biudžetą. Ir kaip taisyklė tokie dalykai yra sprendžiami konsensusu“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė pašnekovas.
Paklaustas, kokie siekia Vengrija ir jos premjeras V. Orbanas, R. Vilpišauskas teigė, jog pagrindinė priežastis gana aiški.
„Mano nuomone, pagrindiniai motyvai yra susiję su nauda vidaus politikai. Bet tam netrukdo ir santykių su tokiais autokratais kaip Vladimiru Putinu, ar Kinijos Komunistų partijos vadovu palaikymas.
Tai ekonomine prasme, Vengrijos Vyriausybės požiūriu yra naudinga, bet pagrindiniai motyvai yra vidaus politika. Panašiai, kaip ir Turkijos prezidento ilgai vilkintas sprendimas dėl Švedijos narystės NATO ratifikavimo. Manau, kad čia mes turime panašaus elgesio pavyzdį“, – įžvalgomis Žinių radijo eteryje dalijosi R. Vilpišauskas.
Tai, pasak jo, leidžia parodyti „savo galią“, ir faktą, kad Vengrijos Vyriausybė yra svarbus žaidėjas tarptautinėje politikoje.
„Kartu siekti ir finansinės naudos, kuri yra susijusis su ES lėšomis, kurios vis dar yra įšaldytos – maždaug 20 milijardų eurų į kuriuos Vengrija pretenduotų, jeigu atitiktų ES sutarties principus“, – teigė pašnekovas R. Vilpišauskas.
Veiksmų planas
ES institucijos ieško sprendimų, kaip tramdyti finansinę pagalbą Ukrainai blokuojantį V. Orbaną, sakė VU TSPMI prof. R. Vilpišauskas.
„Mano žiniomis, svarstymai apie papildomas sankcijas Vengrijai per tai, kad pabrangtų skolinimasis ir skolos apmokėjimo išlaidos, vyksta tarybos sekretoriate. <...> Man atrodo, kad jau gruodžio mėnesį buvo aišku, kad likusios ES šalys – 26 šalys priims tokį sprendimą, tik klausimas, ar jis bus priimtas su Vengrija, ar be jos.
Iš to, ką matome pastarosiomis dienomis, atrodo, kad Vengrijos Vyriausybė ir jos vadovas V. Orbanas gali nuspręsti, kad jau pakankamai ilgai bandė išnaudoti savo veto teisę. Ir kad jau dabar gali būti peržengta ta riba, kai Vengrijai finansinė žala, o tai būtų žada ir vidaus politikoje, gali tapti per didelė“, – prognozėmis dalijosi pašnekovas R. Vilpišauskas.
Visgi, pats sprendimas, pasak jo, turėtų būti tokios formos, kad V. Orbanas ir toliau galėtų demonstruoti savo svarbą ES politikoje.
„Spėčiau, kad kažkoks toks kompromisas bus rastas. Ir tai yra labai svarbu, matant, kaip JAV Kongrese yra užstrigusi parama Ukrainai. Manau, kad ir Vokietijos, ir kitų ES šalių, įskaitant Lietuvą, vadovai supranta, kaip dabar svarbu Ukrainai gauti gerų žinių, susijusių su tolesne Vakarų parama“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo VU TSPMI prof. R. Vilpišauskas.
