„Rusų pajėgos šliaužia“
Laidos pašnekovas M. Laurinkus teigė, jog prognozuoti karo eigą itin sudėtinga dėl eilės besikeičiančių faktorių.
„Dabar pasaulyje visi vengia daryti prognozes. Ir net pasisako dėl prognozių skeptiškai. Nes yra daug dedamųjų, daug faktorių ir tarp jų – daug variantų. Todėl nėra vieno aiškaus varianto. Ir gali įvykti taip, kad atsitiks kas nors netikėto ir daug ką pakeis“, – apie galimas karo prognozes laidoje „Delfi interviu“ sakė M. Laurinkus.
Visgi, žvilgsnis į Ukrainos žemėlapį leidžia aiškiai matyti, kad okupacinės Rusijos pajėgos šalyje lėtai, bet šliaužia.
„Reikia žiūrėti į faktinę padėtį ir ji dabar yra tokia – 22 procentai šalies teritorijos yra kontroliuojama okupacinės valdžios. Dar prieš pusantro mėnesio, gal daugiau – buvo 15 procentų. Tai judama pamažu, šliaužia“, – sakė politikos apžvalgininkas.
Nuo pat sprogimų Kryme ir gausėjančios vakarų tiekiamos ginkluotės Ukrainai, pradėtas kelti klausimas – o kada prasidės aktyvus ukrainiečių pajėgų kontrpuolimas. Laidos pašnekovas M. Laurinkus stebėjosi anonsuojamais veiksmais.
„Anonsuojamas buvo kontrpuolimas, šiaip, paprastai niekas neanonsuoja tokių dalykų. Nors gal ir daro – norint suklaidinti priešą. (…) Kol kas to, kas buvo anonsuota – kontrpuolimo didelio nėra, yra 22 procentai teritorijos užimta, prasidės lendlizas, paramų tam tikra serija kitokio pobūdžio. Bet ką jos reikš ir kaip jos realiai veiks – sunku pasakyti.
Bet irgi faktinė padėtis tokia – vis dėl to didžioji paramos dalis yra iš dviejų šalių: JAV ir Didžiosios Britanijos. O visa kita yra, aišku, kad yra, bet įvairiais kiekiais, laikotarpiais ir net komplikacijomis. Visų priežasčių – kodėl taip vyksta, mes nežinome. Bet kol kas yra tokia faktinė padėtis“, – laidoje „Delfi interviu“ sakė politikos apžvalgininkas M. Laurinkus.
Dviprasmiškas Rusijos žvilgsnis į ES
Itin sunkus prognozuojamas rudens sezonas Europai gali palenkti ir jos vienybę, bei paramą Ukrainai, bijo politikos apžvalgininkai.
M. Laurinkus teigė, jo Rusijos požiūris į Europos Sąjungą (ES), kitaip nei į NATO, gana dviprasmiškas.
„Tai yra senas siekis, dar net jokio karo nebuvo, dar tik ES, kada įėjo į tokius dviprasmiškus santykius su Rusija, nors iš pradžių nebuvo dėl ES, dėl NATO visą laiką buvo, tai buvo akivaizdu – Rusija prieš NATO buvo nuolat nusiteikusi priešiškai. Kadangi plėtimasis, jos nuomone, mažina jos saugumo galimybes, artina infrastruktūra NATO prie jo sienų. Tas senai kritikuojama. Bet į ES jų požiūris toks dviprasmiškas. (…) Bet ir dabar, kai Ukraina avansu gavo galimybę, kad ji tikrai bus priimta į ES, nors tas procesas gali būti labai ilgas, Rusija neišsakė labai priešiškos nuostatos“, – pažymėjo politikos apžvalgininkas, buvęs VSD vadovas M. Laurinkus.
Pridurdamas, kad Rusijos pyktį NATO plėtros lemia būtent karinių struktūrų aspektas.
„Rusija yra įsitikinusi ir tikina savo piliečius, tai daro ne vienus metus, pastoviai, kad NATO yra pavojus jai. Taip kalba, taip nusistačiusi, sako tai visuomenei dieną ir naktį“, – sakė jis.
M. Laurinkus laidoje „Delfi interviu“ sakė nežinantis, ar Rusija norėtų išbandyti NATO pajėgumus karo lauke.
„Nežinau, (norint, aut. p.) išbandyti, reikia turėti jėgų išbandymui. Nežinau, ar ji turi jėgų“, – teigė laidos pašnekovas.
Prieš daugiau nei mėnesį Delfi laidoje dalyvavęs M. Laurinkus sakė, kad tikėtina, kad Rusijos sukeltas karas Ukrainoje taps įšaldytu konfliktu. Šį kartą politikos apžvalgininkas teigė, kad panašu, jog ten ir judama.
Naujas etapas
Buvęs VSD vadovas M. Laurinkus teigė, jog Ukraina gali neiti į paliaubas su Rusija, bet „kažkokių formų bus ieškoma“.
„Matyt, kad kažko bus ieškoma. Dabar manau, kad šis etapas yra iki Naujųjų metų. Nežinau, kas bus po jų – ar vėl prasidės atsinaujinimai fronte, aš tuo abejočiau, bet čia yra mano nuomonė. Manau, kad jau nebe. Bet kaip užsibaigs šis etapas – manau, kad rudenį ir yra šio etapo pabaiga. Kažkokia forma – nežinau formos, rezultato net nežinau, kaip kas įvyksta“, – įžvalgomis laidoje „Delfi interviu“ sakė M. Laurinkus.
Kalbėdamas apie ekonominę pasaulio situaciją, buvęs VSD vadovas M. Laurinkus teigė, jog didžioji dalis problemų – pandemijos padariniai.
„Mes turime visą turėti spektrą omenyje – pandemija, jos pasekmės. Daugybę ekonominių problemų, kurios dabar kyla, jos susijusios su pandemija, ne su karu, kuri buvo, kuri dar nesibaigia. Visi pripažįsta, kad tos ekonominės problemos, kurios iškyla pasaulyje yra susijusios su pandemija. Šitas krizes pagilino karas – nesukūrė jų iš naujo, jų jau daugybė buvo.
Dabar yra šis pagilėjimas – dar karo. Gali būti, ateis ir dar kitokio pobūdžio problema“, – tikino politikos apžvalgininkas.
Dalies vakarų visuomenių pyktis
Didžioji Ukrainą pasiekianti paramos dalis yra iš dviejų šalių: JAV ir Didžiosios Britanijos, sakė M. Laurinkus. Nors karas vyksta Europoje, šio žemyno šalys nelyderiauja. M. Laurinkus laidoje kalbėjo apie Vokietijos problemą.
„Mes matome Vokietijos problemą, dujų įtakos problemą, naftos, kiti ekonominiai faktoriai. Daugybė dalykų susiję tarpusavyje“, – kalbėjo jis.
M. Laurinkus svarstė, kad vakarų šalys įsivertina, kiek joms kainuoja parama Ukrainai.
„Matyt, kad pradedama svarstyti – kiek ši pagalba (Ukrainai, aut. p.), kiek ji gali jiems patiems padaryti ir ką jiems tai reiškia. Tas irgi turi didelę reikšmę. Gerai, Lietuva tai neturi karinių gamyklų, tankų negamina, o kiti – gamina. Tai galima juos perdavinėti, siųsti. Bet viskas yra apskaičiuota – kiek yra reikalinga sau, kiek – ne sau. Kas moka, kas užsako ir panašiai. Tai yra milžiniška sistema. Manau, kad tų faktorių yra daug ir įvairių“, – kalbėjo M. Laurinkus.
Laidos pašnekovas kalbėjo, jog dalis vakarų visuomenių erzinasi dėl pagalbos kariaujančiai Ukrainai, nes tai tiesiogiai juos paliečia.
„Vakarų visuomenės yra gana egoistinės. Ir dalis visuomenių, ko gero, yra labai nepatenkintos, kad ta pagalba (Ukrainai, aut. p.) vyksta, kad tai vyksta jų sąskaita. Todėl čia reikia kitaip reikia reguliuoti laiką duše, daugybę kitų dalykų – kodėl jis turi tai daryti?“ – laidoje „Delfi interviu“ svarstė buvęs VSD vadovas, politikos apžvalgininkas M. Laurinkus.
Jis teigė, jog šis etapas Ukrainai – labai sudėtingas. Bet kai kurie aspektai – džiugina.
„Situacija yra labai sudėtinga. Mano vertinimas yra pozityvus Ukrainos atžvilgiu – vien pasipriešindama, jie parodė, kad nėra taip į vienus vartus viskas. (…) Antra, Ukrainos vadovas, kaip suprantu, jis vadovauja iš Kyjivo, ne iš Maldyvų, ne zonoje iš Ukrainos. Viskas vyksta vietoje, žmonės motyvuoti. Manau, kad vien tai yra labai didelė psichologinė pergalė. Ir tai yra faktoriai, kuriuos Rusija taip pat mato“, – įžvalgomis laidoje „Delfi interviu“ dalijosi politikos apžvalgininkas M. Laurinkus.
