Iš Ukrainos bėga žmonės
Apie šlykščias Rusijos provokacijas rugpjūčio 24-ąją įspėjo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, ir Jungtinės Amerikos Valstijos, kurios paragino savo piliečius nedelsiant išvykti iš Ukrainos.
Apie provokacijų tikimybę Delfi TV laidoje „Iš esmės“ kalbėjo ir šiuo metu Ukrainoje, Lvive, esantis MRU politologas Alvydas Medalinskas.
„Ukrainoje tikrai vyrauja nerimo nuotaikos, tokios, kad Rusija gali daryti provokacijas, daug rimtesnes nei iki šiol buvę apšaudymai. Kai vakar vakare [pirmadienį] įvažiavome į Lvivą, mačiau pakankamai didžiulę eilę iš Ukrainos į Lenkijos pusę per sieną. Ar tai yra dėl to, kad tos nerimastingos žinios jau ėjo ne vieną dieną, ar tai atsitiktinumas, kad tokia milžiniška eilė buvo, matysime, kaip bus per kitas dienas. Lvive, sakyčiau, labiau nei Odesoje žmonės bando gyventi įprastą gyvenimą, ir čia nebuvo oro pavojaus jokių sirenų. Bet niekas nežino, ar tai tiesiog, kad Lvivas gali būti neliečiamas, Charkivas atakuojamas, nežinia, kas gali būti su Kijevu, ar tai yra tyla prieš audrą, nes nepriklausomybės diena yra rugpjūčio 24-ąją, putinistams gali būti labai saldu daryti kokias nors provokacijas, siekti žmonių aukų būtent tą dieną. Jei Putinas turi vis mažiau ir mažiau, bet raketų, deja, turi. Tikrai neatmetu variantų, kad trečiadienį gali būti masyvūs ir įvairių Ukrainos miestų apšaudymai“, – savo įžvalgomis dalijosi A. Medalinskas.
Jam pritarė ir diplomatas, Nepriklausomybės akto signataras Albinas Januška, tačiau jis įvardijo dar vieną galimą šlykščią Rusijos provokaciją.
„Iš Rusijos visko galima sulaukti, nieko mes nenustebtume. Kai kalbame apie agresyvesnius veiksmus, tai yra išmatavimo dalykai. Odesoje ar Lvive, kur žmonės pripratę daugiau mažiau normaliai gyventi, apšaudymai yra netikėti, o tie, kurie fronte, pafrontėje, tai ar jiems gali būti baisiau nei dabar yra. Akivaizdu, ko bijoma, ir Ukrainos prezidentas tai pasakė, kad gali būti pasityčiojama ir teisimi Ukrainos didvyriai [„Azov“ kariai]. Suvokiu, kad čia yra raudona linija, kuri jei jau peržengiama, tai būtų dar žymiai sunkiau kalbėti apie kažkokias derybas ir taikesnį procesą“, – kalbėjo A. Januška.
Karo akademijos instruktorius Alminas Sinevičius pabrėžė, jog dabartinis Kremliaus režimas ir Vladimiras Putinas tikrai mėgsta datų žaidimus, todėl rugpjūčio 24-ąją Ukrainoje neįmanoma jaustis ramiai.
„Gali būti ir taip, gali būti ir kitaip, sunku pasakyti. Gali būti, kad nebus prisitaikyta prie datų, nes mūšis turi savo ritmą, vyksta artilerijos apšaudymai, raketų smūgiai. Bet gali būti kažkokių provokacijų, pavyzdžiui, susijusių su Zaporožės AE. Gali būti ir už Ukrainos teritorijos kažkokių provokacijų, incidentų, raketų suintensyvėjimas irgi galimas dalykas. Prielaida dar ir tokia, kad Kijeve yra diversantų, kurie gali kažką daryti, nes su raketiniais smūgiais į Kijevą būtų sudėtingiau, nes čia jau pakankamai gerai dabar išvystyta oro gynyba. Pafrontės miestai – tiek Charkovas, tiek Odesa, tiek Mykolaivas pastoviai patiria tuos smūgius tiek balistinių, tiek sparnuotųjų raketų. Tai tikrai sunku pasakyti, kokių konkrečių priemonių bus imtasi“, – vardijo A. Sinevičius.
VU TSPMI dėstytojas, politologas Valentinas Beržiūnas tvirtino, kad Rusija ne tik mėgsta skaičių žaidimus, bet ypač V. Putinui patinka netikėtumo faktorius. „Ir kartais, kai dėmesys sutelktas į kažkokią vieną datą, vieną įvykį, tai gali ir nebūti kažkokio išpuolio tą datą išpuolio, bet po vasario 24 dienos turbūt jau visko galima tikėtis. Provokacija užsienio šalyje tikėtina, be abejonės, gali būti, yra ir Moldova, ir kitos šalys, kurios yra Maskvos dėmesio centre. Prognozuoti tikrai sudėtinga, simbolizmas svarbus, bet manau, kad labiau tikėtina, jog Kremlius labiau mėgsta bauginimo taktiką, kai yra netikėtumas, kai padaroma, ko ne visi tikisi“, – akcentavo V. Beržiūnas.
Duginos istorija – šmeižti Ukrainą
Viena iš galimų Rusijos provokacijų jau esą yra ir Kremliaus ideologo Aleksandro Dugino dukros Darjos Duginos nužudymas, kai savaitgalį sprogo jos vairuojamas automobilis. Kremlius esą šia situacija tikrai pasinaudos ir kare su Ukraina.
„Akivaizdu, kad visas tas Dugino reikalas yra Rusijos KGB provokacija, ta maždaug legenda, kad moteris, kuri nužudė, su „Azov“ pasu išvažiavo į Estiją. Tai rodo, ką Rusiją planuoja, kad planuojamas „Azov“ karių teismas, primetamas naratyvas. Rusija mums primeta naratyvus, tai akivaizdžios provokacijos, lyg svarbiausia dabar yra, kas čia buvo su tuo Duginu, o kiek žmonių žuvo Ukrainoje, deginami ištisi kvartalai, tai jau naujas normalumas“, – kalbėjo A. Januška.
A. Sinevičius taip pat konstatavo, jog nereikėtų labai gilintis į D. Duginos nužudymą, nes ji irgi buvo ultranacionalistė, tai gali būti ir įtakos grupių, gaujų santykių aiškinimaisi. „Bet faktas, kad tai puikiai išnaudojama Rusijos propagandos ir net nesvarbu, kas susprogdino tą automobilių, bet tai išnaudojama Rusijos propagandos, kaip ir „Azov“ teismas, tai irgi iš principo yra propaganda“, – aiškino A. Sinevičius.
Tačiau V. Beržiūnas pabrėžė, jog norint suvokti Rusiją, reikia gilintis į bet kokią situaciją. „Jei pažiūrėtume naujienų antraštes užsienio leidiniuose, tai daug apie tai kalbama. Versijos įvairios keliamos, klausimas, kuri yra pati adekvačiausia. Išeinant iš to, kad bendrai Rusijos režimui yra svarbus stabilumas ir stabilumo išlaikymas, tai tokie įvykiai irgi svarbūs, nes jie rodo, kas vyksta toje pačioje Rusijoje. Daug versijų yra viešoje erdvėje dėl to nužudymo – kad ukrainiečiai prisidėjo, kad Rusijos pats režimas tai padarė. Jei pats režimas, tai galime kelti klausimą, kokie tikslai. Reikia turėti omenyje, kad mes Vakaruose Duginą laikome Kremlius ideologu, o jo įtaka Putino režimui, kuris neturi jokios ideologijos, yra abejotina. Duginos istorija naudojama formuoti Vakarų požiūrį, kad štai, žiūrėkite, ukrainiečiai Rusijoje įvykdė išpuolį prieš rusus patriotus, tai tarsi Ukrainos šmeižimas, parodant, kad Ukraina vos ne tokiais pačiai metodais kovoja. Tai gal net yra bandymas sukelti abejonę, ar reikia Ukrainai papildomų ginklų. Tai daug pasako apie pačius įvykius Rusijoje, kaip režimas toliau strateguoja. Reikia turėti galvoje, kad Putinas nėra strategas, jis geras taktikas. Šiandien jo pagrindinė užduotis – kažkaip užbaigti visą reikalą, koks yra Ukrainoje, nes matome, kad Rusija ten yra sustojusi, pergalių jokių nėra, tai reikia kažkaip išeiti iš tos padėties. Tai manyčiau, kad tai svarbu, kas vyksta, ir tas Duginas kaip pavardė prideda rituališkumo, kad tarsi ideologas, kad jis labai įtakingas ir čia išpuolis. Ir reikia nepamiršti, kad Rusijoje labai dažnai eina represijos paskui įvykius, tai neatmesčiau to dalyko, kad visas šitas įvykis yra sukelti isteriją, kad vėliau būtų galima pateisinti vidaus represijas, nes tas režimas vienaip ar kitaip bus tik represyvesnis, tai yra faktas“, – dėstė V. Beržiūnas.
Karu pridengia vidines problemas
Tai gal Rusija, kurioje mažėja ir karių, ir ginklų, imasi kitokių priemonių karui tęsti – bandydama apšmeižti Ukrainą? Gal matysime ir daugiau tokių kitokių bandymų, nes kitomis jėgomis nepavyksta paimti Ukrainos?
„Rusija, jei norėtų, ką nors daryti, ji galėtų daryti ir be priežasties, ir sugalvoti priežastį, ir kažką susprogdinti, nužudyti. Arsenalas pas juos žinomas, kada norės jie padaryti, tai ir padarys. Bet iš kitos pusės, vyksta karas ne tik su Ukraina, bet ir su Vakarais. Tai bandau pasakyti, kad Vakarai svarsto Dugino problemą daug labiau nei atskirų asmenų, kurie žūsta Ukrainoje kiekvieną dieną. Žinoma, reikia svarstyti, bet reikia žinoti, kad tai yra provokacija. Tikėkimės, kad rugpjūčio 24-oji praeis, nieko neatsitiks, o Vakarų nuomonė, kuri yra dėl ginklų tiekimo, ypač dėl energetikos, tai čia Putinas veikia gana sistemingai. Galima tikėti, kad jis jau sugriovė Italijos vyriausybę, laukiama, kad ir kitos vyriausybės žiemą neatsilaikys, tai tas karas vyksta ne tik Ukrainoje, bet ir prieš Vakarus. Putinas tikisi, kad Vakarai vėlyvą rudenį ar žiemą pasakys, kad jau užtenka to karo ir pabandys įvesti taiką aukojant Ukrainos teritorijas. Čia yra didžiausias pavojus, kad Vakarai atsilaikytų ir, tikėkimės, kad atsilaikys“, – vylėsi A. Januška.
Jis tvirtino, jog dar viena problema yra ta, kad Ukraina negali lygiaverčiai kovoti su Rusija. „Mes jau pamiršome, bet Rusija šaudo į Ukrainą, ją daužo, o Ukrainai neleidžiama šaudyti į Rusiją. Ir Vakarai su tuo sutinka, ir atitinkamų ginklų neduoda, kad galėtų iššauti į Rusijos teritoriją. Tai čia nėra lygios jėgos. Ukraina negali visa jėga gintis, nes jai neleidžiama šauti į Rusijos teritoriją, nes kitaip gali netiekti ginklų. Čia didžiausia problema, čia jau kitoje kategorijoje, kai bijojama, kad bus branduolinis ginklas naudojamas. Ar čia mūsų pačių įsikalbėta baimė, ar reali baimė, tai čia diskusija“, – svarstė A. Januška.
Nors Vakarai aktyviai tiekia ginklus Ukrainai, tačiau ir Rusijos ištekliai niekaip nesibaigia. „Iš sovietmečio Rusija buvo militaristinė valstybė, ji turi daug ginklų, daug pajėgumų, ko dabar pradeda stokoti, tai žmogiškosios, gyvosios jėgos – žmonių, kurie eitų su manevriniais vienetais į frontą, eitų kariauti ir užiminėtų teritorijas. Sakyčiau, kad čia jau yra iššūkių Rusijos pusėje, nes kai kurie atsisako, žmonės jau šaukiami ir didžiuosiuose miestuose. Visuotinės mobilizacijos režimas nesiryžta paskelbti ir abejoju, ar skelbs. Turime suprasti, kad Kremliaus režimas yra persipynusios nusikalstamo pasaulio, politikos, verslo gijos, tos interesų grupės yra labai įvairios. Ir mūsų prezidentė ne veltui dabartinį Kremliaus režimą pavadino teroristine valstybe“, – kalbėjo A. Sinevičius.
V. Berčiūnas Kremliaus režimą pavadino saugumo tarnybų chunta, kurios vienintelis interesas yra išlikimas. Todėl esą ir karo Ukrainoje pradžios bei pabaigos reikia ieškoti pačioje Rusijoje.
„Klausimą, ar pasaulyje egzistuoja koks nors lyderis, kuris galėtų sustabdyti Putiną, pakeisčiau kitaip: ar egzistuoja koks nors faktorius, kuris galėtų sustabdyti Putiną. Be abejo, egzistuoja ir jis pačioje Rusijoje. Didžia dalimi karas Ukrainoje yra Rusijos vidaus tam tikrų aspektų, dalykų sprendimas, esminis dalykas yra Rusijos režimo stabilumas. Tokios karinės akcijos užsienio šalyse labai dažnai yra naudojamos Rusijos režimo kaip vidinės mobilizacijos instrumentas. Jei žvelgtume retrospektyviai, kai turėjome Dūmos rinkimus, vėliau rokiruotė tarp Medvedevo ir Putino, paskui Krymo visa karinė akcija, kuri kilstelėjo Putino ir režimo reitingus pakankamai aukštai. Dabar turime panašią situaciją, kai smunkant Rusijos ekonomikai, pragyvenimui, ten natūralu ir neišvengiama, kaip ir daugeliui tokio tipo pusiau periferinio tipo valstybių, jos natūraliai ieško kažkokio visuomenės nukreipimo nuo ekonominių problemų. Rusijos vidaus padėtis yra tas faktorius, kuris yra Putino modus operadi, jis pagal tai atlieka tam tikrus veiksmus. Kai dažnai girdime sakant, kad Rusijos veiksmus motyvuoja strateginiai interesai, imperializmas, tai kodėl tinka Suomijos narystė NATO, o Ukrainos narystė netinka. Tas pats ir su imperializmu, kai matome iškilmingus paradus, o kita ranka režimas be jokių problemų sudarinėja sandorius su Vakarais, tiekia dujas ir naftą. Tie ekspertai, kurie teigia, kad Kremliaus režimas turi kokius nors strateginius interesus ir ideologiją, klysta. Jis neturi ideologijos, tai iš esmės yra chunta, tik ne karinė chunta, kaip Mianmare, tai yra saugumo tarnybų chunta, kurios vienintelis interesas yra išlikimas“, – aiškino V. Beržiūnas.
Su tokia pozicija kategoriškai nesutiko A. Januška. „Manau, kad priežastis karo yra ta, Ukraina buvo labai sėkminga valstybė ir jos apsisprendimas dėl NATO ir ES ėjo labai stipriai. Tokia slavų tauta gali būti sėkmingas pavyzdys Rusijai ir tai yra tiesioginė grėsmė Putino visam šitam režimui. Jie mano, kad jei šito režimo nebus, tai nebus Rusijos. Vėl aiškinti, kad dėl vidaus problemų ir sustabdys kažkas Putiną, aš tuo netikiu. Putiną sustabdys tik Vakarai, o konkrečiai – Amerika. Rusiją gali sustabdyti tik išorės jėga, nematau kito atsakymo“, – konstatavo A. Januška.
