A. Pabrikas pažymėjo, kad visame pasaulyje nėra panašių atvejų, kada kelios nepriklausomos valstybės savo noru sujungtų pajėgas ir sukurtų bendrą kariuomenę. Tačiau, anot jo, tai nereiškia, kad niekada neįvyks kažko panašaus.
Estija yra vienintelė Baltijos šalis, kuri gynybos biudžetui skiria 2 proc. BVP, todėl abejotina, kad Talinas norėtų pradėti bendrą projektą su šalimis, investuojančiomis kur kas mažiau į ginkluotąsias pajėgas.
A. Pabriko teigimu, Baltijos šalių ginkluotosios pajėgos jau lenkia kitas NATO partneres regiono bendradarbiavimo atžvilgiu, diskusijų objektu tapo glaudesnė integracija, o ne bendradarbiavimas.
Estijos gynybos ministras Urmas Reinsalu sakė, kad dabartinė gynybos sistema, pagal kurią Baltijos šalys turi nepriklausomas kariuomenes ir bendradarbiauja bei, jei reikia, sukuria laikinus bendrus padalinius tarptautinėms misijoms, yra pati optimaliausia iš visų variantų. U. Reinsalu pridūrė, kad Estija gynybai skiria didesnę dalį savo biudžeto nei Latvija ir Lietuva. Pasak U. Reinsalu, tai kelia susirūpinimą dėl saugumo ne tik Lietuvai ir Latvijai, bet ir Estijai.