„Ukrainos palaikymas išlieka mūsų pagrindiniu prioritetu. Ukrainai būtina laimėti šį karą, ir mes tvirtai įsipareigoję ją remti iki pergalės. Bet kokie kiti scenarijai, nei Ukrainos pergalė, turėtų rimtų padarinių Europos saugumui, ypač Baltijos jūros regionui. Ukrainos frontas patiria vis didesnį spaudimą dėl nepakankamos Vakarų karinės paramos. Norint tai pakeisti, turime surasti būdų spręsti artilerijos trūkumą, užtikrinti oro gynybą, tiekti ilgo nuotolių raketų Ukrainai“, – žurnalistams sakė G. Landsbergis.
„Šiandien svarbiausias uždavinys yra sutelkti mūsų regiono lyderystę, mobilizuojant kitų sąjungininkų papildomas pastangas padėti Ukrainai nugalėti Rusiją, didinant karinę, ekonominę, humanitarinę bei diplomatinę paramą Ukrainai, padedant jai kuo greičiau integruotis į ES ir NATO“, – pridūrė ministras, pažymėdamas, jog Baltijos ir Šiaurės šalys yra pirmaujančios Ukrainos rėmėjos pagal nuo BVP skiriamą dalį.
„Tikimės, kad kitos Europos šalys taip pat didins savo paramą“, – pabrėžė G. Landsbergis.
Kaip praneša Užsienio reikalų ministerija (URM), G. Landsbergis taip pat atkreipė dėmesį, kad dar dviejų Skandinavijos valstybių – Suomijos ir Švedijos – atėjimas į NATO stiprina ne tik patį Aljansą, bet ir saugumo situaciją Šiaurės Europos ir Baltijos regione.
„Suomijos ir Švedijos narystė NATO dar labiau sustiprins viso aljanso saugumą bei Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityse“, – kalbėjo ministras.
ELTA primena, kad G. Landsbergis trečiadienį lankosi Visbyje, Švedijoje, kur dalyvauja Šiaurės ir Baltijos šalių aštuoneto (NB8) užsienio reikalų ministrų susitikime. Jame buvo aptarti regioninio saugumo, pasirengimo NATO viršūnių susitikimui Vašingtone, glaudesnio NB8 bendradarbiavimo klausimai.
NB8 – neformalus Danijos, Estijos, Islandijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos bendradarbiavimo formatas, kurio bendradarbiavimą šiemet koordinuoja Švedija.
