„Tokių duomenų, kurie leistų sakyti, kad Lietuvai gresia koks nors pavojus... Dabar tokios grėsmės mes nefiksuojame“, – LRT žurnalistams Briuselyje sakė G. Landsbergis, komentuodmas prezidento Gitano Nausėdos vyriausiojo patarėjo pasisakymą, kad „Vagner“ tipo rusų karių grupuotės agresija Baltijos šalių atžvilgiu yra neatmestinas scenarijus.
„Tad žmonės skaitydami antraštes, tekstus turėtų įvertinti, kad dabar tiesioginės grėsmės prie sienos nėra. Rusija visomis savo pajėgomis yra įsitraukusi į karą Ukrainoje... Tas karas nevyksta taip, kaip ji tikėjosi. Bet visgi jis toliau yra aktyvioje savo stadijoje“, – teigė ministras.
Visgi, akcentavo Lietuvos diplomatijos vadovas, Rusijos agresija Ukrainoje kelia didžiulį pavojų, į kurį negalima nereaguoti. Būtent tokia nuostata, tikino G. Landsbergis, yra perduodama ir Vakarų partneriams.
„Pavojus yra tikras, jis realus. Kol kas jis nėra materializavęsis arba realizuojamas Rusijos. Tai nereiškia, kad situacija negali pasikeisti. Mes turime labai ilgą sieną su Rusija. Mūsų atveju – ir su Baltarusija. Ji aktyviai įsitraukusi į karo veiksmus. Ne su savo kariais, bet su parama kariniams veiksmams“, – teigė G. Landsbergis, pažymėdamas, kad dėl to Baltijos valstybėms būtina parama.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys interviu Delfi teigė, kad nereikėtų atmesti scenarijaus, kad „Vagner“ tipo rusų karių grupuotė galėtų įvykdyti agresiją Lietuvos ar kitos Baltijos valstybės atžvilgiu. Pasak jo, panašaus tipo organizacijos savaime yra didelis rizikos veiksnys.
„Vakarai turi priimti atskirus sprendimus dėl asmenų, priklausančių „privačiomis karinėmis kompanijomis“ vadinamiems Rusijos dariniams. Tai nėra privačios kompanijos: jos – pusiau valstybinės. Tai nusikaltėlių organizacijos, kurių niekas neriboja“, – sakė K. Budrys.
„Taip, jos gali testuoti (Vakarų) reagavimo mechanizmus ir suteikti galimybę Kremliui politiškai aiškinti, kad jis čia niekuo dėtas. Kaip kad vyksta Afrikoje“, – taip pat pažymėjo jis.
