Neformalioje ES taryboje užsienio reikalų ministrai žada kalbėti su Ukrainos kolega Dmytro Kuleba, taip pat ketina tartis dėl bendros ES reakcijos, galimo atsako, skirs dėmesį ES bendradarbiavimo su Ukraina gilinimo galimybėms, ES ir Ukrainos Asociacijos ir laisvosios sutarties įgyvendinimui, Ukrainos reformoms.
Lietuvos Užsienio reikalų ministerija teigia, kad G. Landsbergis žada su kolegomis pasidalinti naujausiomis žiniomis iš Kijevo, kur su Estijos ir Latvijos diplomatijos vadovais lankėsi ketvirtadienį, taip pat žada siūlyti imtis „neatidėliotinų priemonių“.
Pasak ministro, Rusija demonstruoja „aiškų nenorą ieškoti taikaus politinio sprendimo jos sukeltame kare rytų Ukrainoje, atsisako pripažinti savo akivaizdų vaidmenį šiame konflikte, o jos pareiškimai apie pasirengimą ginti rusakalbių teises Rytų Ukrainoje „kelia pagrįstą nerimą“.
„Nėra jokių teigiamų poslinkių ir Kryme: aneksija toliau įtvirtinama, žmogaus teisių padėtis katastrofiška, pusiasalio militarizacija tęsiama“, - sakė G. Landsbergis.
Taryboje ministras dėl Kremliaus kalinamo A. Navalno žada siūlyti ES imtis „neatidėliotinų priemonių“. A. Navalno gydytojai šeštadienį įspėjo, kad jis „bet kurią akimirką“ patirti širdies smūgį, nes jo sveikatos būklė sparčiai blogėja.
„Kremlius tęsia A. Navalno likvidavimo kampaniją, ignoruoja prašymus suteikti tinkamą medicininę pagalbą. Jei tarptautinė bendruomenė nereaguos, režimo opozicionierius bus tyliai pasiųstas myriop. Kremlius beatodairiškai ir be skrupulų siekia sunaikinti visus tuos, kas jam drįsta pasipriešinti“, – prieš Užsienio reikalų tarybos posėdį̨ sakė G. Landsbergis.
Neformalioje Užsienio reikalų taryboje ministrai taip pat aptars ES tarpininkavimo misijos Sakartvele rezultatus, krizę Etiopijoje ir galimą humanitarinę pagalbą, konfliktą Tigrėjuje.
Septynerius metus trunkantis konfliktas Ukrainoje jau nusinešė daugiau nei 13 tūkst. gyvybių. Pastaruoju metu atsinaujinę reguliariai vykstantys susirėmimai kelia grėsmę pernai sudarytam paliaubų susitarimui, o Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis paprašė Vakarų pagalbos.
Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Gitanas Nausėda bei Andrzejus Duda penktadienį paragino Rusiją nedelsiant atitraukti karines pajėgas nuo sienos su Ukraina, prieš tai G. Landsbergis Rusijos ambasadoriui išsakė Lietuvos nepritarimą dėl Maskvos vykdomos užsienio politikos ir žmogaus teisių pažeidimų.