„Žymioji Lenkijos atranka buvo paskelbta 2022 metų rugpjūčio mėnesį. Spalio mėnesį atranka buvo pabaigta, suformuotas sąrašas ir pateiktas institucijoms derinti“, – kalbėjo G. Landsbergis.
„Kodėl taip anksti? Todėl, kad, atrinkus žmogų, būtų galima tuomet atlikti visus reikiamus darbus – žmogus gali būti komandiruojamas į tą valstybę, pradėti megzti ryšius, informuoti. Mes galime daug dalykų padaryti iki tol, kol tam žmogui teks išvažiuoti“, – dėstė ministras.
Jis pasakojo, kad atrankoje į Lenkijos ambasadorius 2022 metų rugsėjį sudalyvavo keturi asmenys. Iš jų vienas, pasak ministro, išsiskyrė savo kompetencijomis, darbo patirtimi ir idealiai atitiko reikalavimus.
„Jis yra dirbęs aukštose pareigose ambasadoje Lenkijoje, jis puikiai kalba lenkų kalba, jis šiuo metu Užsienio reikalų ministerijoje užima aukštas vadovaujančias pareigas“, – komentavo G. Landsbergis ir teigė, kad ir dar vienas atrankoje dalyvavęs asmuo mokėjo lenkų kalbą, tačiau ne tokiu geru lygiu.
„Buvo pasakyta, kad tas asmuo netinka“
Minėtas, idealiai tinkantis kandidatas, pasak G. Landsbergio, kartu su kitais buvo pateiktas prezidentui, tačiau procesas esą užstrigo.
Komiteto posėdis:
„Klausimas dėl Lenkijos nesisprendė. Nesisprendė, kas yra paminėtina, ne dėl kokių nors argumentų, kurie būtų išsakyti. Kitaip tariant, mes negirdėjome jokių argumentų, jie nebuvo pristatomi, išskyrus vieną argumentą, kuris buvo pasakytas – tai buvo pasakyta 2023 metų balandžio mėnesį, – kad reikėtų laukti NATO viršūnių susitikimo ir po jų būtų priimami sprendimai“, – pasakojo G. Landsbergis.
URM, pasak jo, būtų paskelbusi ir naują konkursą į ambasadoriaus vietą Lenkijoje, tačiau tokio pageidavimo iš prezidentūros esą nebuvo.
G. Landsbergis pasakojo, kad prezidentas buvo susitikęs su, anot ministro, puikiai pareigoms tinkančiu asmeniu.
„Susitikimas įvyko ir buvo pasakyta, kad tas asmuo netinka“, – sakė G. Landsbergis ir detaliau komentuoti G. Nausėdos išsakytų priežasčių nenorėjo.
Prezidentas, pažymėjo G. Landsbergis, irgi gali siūlyti asmenį į ambasadoriaus Lenkijoje vietą. Bet, pasak jo, nebuvo pasiūlyta tokių, su kuriomis procese galima būtų judėti toliau.
„Iš prezidento pavardžių tokias, kokias galėčiau teikti suderinimui [su kitomis institucijomis], nesu sulaukęs“, – pridūrė ministras.
Visgi, galiausiai, anot jo, buvo nutarta surengti naują atranką. Šį kartą, pasak G. Landsbergio, sulaukta tik vieno dalyvio..
„Konkursą paskelbėme. Jame sudalyvavo vienas asmuo ir tas asmuo yra profesionalus diplomatas, kuris, turiu pripažinti, šiuo metu lenkų kalba nekalba“, – pažymėjo politikas.
Ministras: visi diplomatai man savi
Atsakydamas į prezidento Gitano Nausėdos poziciją, jog Užsienio reikalų ministerija bando proteguoti tam tikrus į ambasadorius Lenkijoje siūlomus asmenis, ministras teigė, kad jam, kaip diplomatinės tarnybos vadovui, visi diplomatai yra savi.
„Aš stengčiausi susilaikyti šiame posėdyje nuo politinių vertinimų, nenorėčiau komentuoti kaip politikas, daugiau kaip institucijos vadovas <...>. Kaip institucijos vadovui, atsakingam už diplomatinę tarnybą, visi diplomatai tam tikra prasme yra savi. Negaliu išvengti su jais neturėti kasdienio ryšio, bendrauti, bendruose posėdžiuose kalbėtis ir formuoti supratimo apie jų kompetencijas, gebėjimus, galimybes ir kitus diplomatinio darbo aspektus.
Ypatingai, kad to laiko susipažinti tikrai buvo nemažai, yra prasidėję ketvirti mano darbo metai, ir tos patirties, ir asmeninės, yra. Tai tą priimčiau kaip ir tam tikrą įvertinimą savo darbo“, – teigė G. Landsbergis.
Antradienį „Žinių radijo“ kalbinta prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė patikino, kad ambasadorius Lenkijoje yra ieškomas ir, anot jos, jį siekiama rasti kuo greičiau. Patarėja teigė mananti, kad dėl kandidatūros galima susitarti, o dabar, pasak jos, kol ambasadoriaus nėra, efektyvų dvišalį bendravimą užtikrina pats prezidentas.
„Kol kas vadovai susiskambina tiesiogiai, Lietuvos prezidentas su Lenkijos prezidentu bendrauja be tarpininkų. Tikrai labai dažnai yra tiesiog paskambinama, pasikalbama, susirašoma SMS žinutėmis, nekalbant apie tai, kad fiziškai matomasi vos ne kas mėnesį įvairiomis progomis tiek tarptautiniuose renginiuose, tiek Varšuvoje, tiek Vilniuje ar kažkur aplink Suvalkus“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.
„Bendravimo stygiaus mes nejaučiame, tačiau, žinoma, ambasadorius turi būti, nes yra krūva kitų darbų, kuriuos jam reikia dirbti – tai ir ekonomikos skatinimas, ir viešoji diplomatija, ir konsuliniai darbai“, – pridūrė ji.
G. Landsbergis vertino, kad tokia šalies vadovo patarėjos retorika „daro žalą Lietuvai“.
Teigia, kad noras ieškoti kompromiso kitoks
Bendrai kalbėdamas apie paskyrimo į diplomatines atstovybes procesą, ministras pažymėjo, kad jis yra politinis, bet „kiekvienas pateikiamas asmuo turi turėti už savęs stovinčius argumentus“.
„Lengva pasakyti, kad jis yra savas ar ne savas, bet jeigu pateiktas žmogus yra karjeros diplomatas, turintis diplomatinės tarnybos sutartį, gebantis atlaikyti viešąjį patikrinimą <...>, ir jeigu tas nekelia klausimų dėl jo kompetencijos, aš manau, kad jis turi teisę tą daryti“, – aiškino G. Landsbergis.
Be to, jis vertino, kad prezidentūros siekis ieškoti kompromiso dėl diplomatinių paskyrimų „yra stipriai pasikeitęs“.
Ministras pasakojo, kad šios kadencijos pradžioje atrankos į diplomatines atstovybes tvarka buvo keista, depolitizuota, bet, jo teigimu, galbūt, pakeitimų reikėtų daugiau.
„Aš neatmesčiau galimybės tokios, kad kažkokie patikslinimai, galbūt, būtų naudingi, nes tradicijos klostosi, pirmiausia, pasitikėjimo atmosfera, kuomet, nepaisant politinių pažiūrų skirtumu, nepaisant oponavimo dėl politikos, valstybės giluminius valdymo instrumentus mes paliekame neliestus vien dėl to, kad tai yra valstybės pamatai. Tas buvo išsaugota <...>. Jeigu to pasitikėjimo nėra, kartais turi įsitraukti kitos institucijos, kurios tą pasitikėjimą tiesiog pakeičia tvarka – nauja, griežtesne, galbūt, ar daugiau aprašyta“, – kalbėjo politikas.
Posėdžio pabaigoje į G. Landsbergio atsakymus sureagavo prezidento patarėja Skirmantė Straigienė. Ji sutiko, kad paskyrimų procesas yra techniškai sutvarkytas ir reglamentuotas, bet, pasak patarėjos, šalies vadovui „kyla klausimų dėl politinių afiliacijų“.
„Kaip sakė pats ministras, visgi, numatoma ir Konstitucijoje, kad tai yra politinis procesas“, – pastebėjo ji.
Seimo URK pirmininkas Žygimantas Pavilionis teigė, jog sausio 10-ąją į uždarą posėdį kvies prezidento patarėją A. Skaisgirytę. Su ja esą bus bandoma ieškoti sprendimo dėl Lenkijos.
Kalbėdamas bendrai, Ž. Pavilionis paminėjo, jog Lietuva turi 30 proc. ambasadų, kuriose neturi vadovų.
„Ir jeigu mes tokiu tempu judėsime, bijau, kad iki vasaros 30 proc. kūno tektoninių lūžių laikais bus paralyžiuota, ko mes negalime sau leisti“, – sakė jis.
Lietuvos ambasada Lenkijoje vadovo neturi nuo rugsėjo 7-osios, kai, pasibaigus kadencijai, iš šių pareigų buvo atšauktas Eduardas Borisovas.
