„Vieninteliu žodžiu, kuriuo galiu apsakyti – apmaudu. Tai apsunkina darbą. Informaciją mes dabar gauname per mūsų partnerius. Esame susitarę, kad būtume informuoti laiku. Ačiū Dievui, kad turime kitų draugų už Lietuvos ribų“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime situaciją komentavo užsienio reikalų ministras.
Jis teigė suprantantis, kad tai atrodo nekaip.
„Bet tokios yra aplinkybės. Tikiuosi, kad tai išsispręs ir netruks ilgai, dėl to, kad tai yra labai negera praktika“, – sakė G. Landsbergis.
Ministras patikino, kad artimiausiu metu turėtų susitikti su prezidentu Gitanu Nausėda, tačiau neslėpė, kad kai kurie užsienio partneriai yra nusivylę mūsų šalies vadovo žodžiais BBC radijui, esą Europa turi pradėti kalbėtis su A. Lukašenka.
„Yra valstybių, ir mūsų kaimyninių valstybių, kurie jaučiasi išduoti Vokietijos vienašališkų veiksmų ir jiems labai svarbu, kurioje pusėje mes esame“, – komentavo ministras.
„Aš manau, kad politika yra vieninga, mes neatsitraukiame nuo esminių principų. Reikia atskirti du dalykus: vienas dalykas – politinis vieningumas, bendri prinicipai, kurių mes laikomės. Neįsivaizduočiau Lietuvoje nei vieno už užsienio politiką atsakingo pareigūno, kurių yra ir Seime, (…) kad mes atsitrauktume nuo principo, jog ES už bendrą užsienio politiką yra atsakinga Europos Komisija. (…)
Atsitraukti nuo šio principo yra pavojinga, mums taip pat. Aš manau, kad visi mes sutinkame. Dėl techninio vieningumo, bent jau tuomet, kai vyksta dalykai, matyt, reikia rimtai pagalvoti, kad tai nepasikartotų ateityje“, – sakė G. Landsbergis.
Ministras pakartojo anksčiau išsakytą mintį, kad, jo nuomone, bet kokie bandymai kalbėtis su režimu yra pavojingas kelias.
„Diktatoriai, autoritarai yra žinomi tuo, kad nesilaiko teisės normų. Net ir susitarus kažką, nereiškia, kad jie to laikysis“, – pastebėjo G. Landsbergis.
Jis teigė, kad techninį derinimąsi su Baltarusiją dėl migrantų grįžimo į kilmės šalis turėtų vestį ES institucijų patarėjų lygmuo.
G. Landsbergis teigė, kad prieštarauti sankcijoms „Belavia“ po pokalbio su A. Lukašenka gali ir ta pati Vokietija.
„Labai keista situacija yra iš tikrųjų. Tikiuosi, kad visa tai kaip buvo, taip liks bendru ES iššūkių, kurį bendrai ES spręs“, – sakė ministras.
„Mūsų pozicija tiek, kiek priklauso nuo manęs, o tikiuosi, kad tai yra bendra pozicija: mes palaikome Lenkijos veiksmus ir esame drauge su mūsų strateginiu partneriu – Lenkija“, – akcentavo G. Landsbergis.
Pavilionis žada Skaisgirytės žodžius aiškintis komitete
Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis teigė, kad A. Merkel, baigdama kadencija, daro tai, kas nepriimtina Briuseliui.
„Lygiai taip pat pasakyčiau apie mūsų prezidentą. Mes irgi turime tam tikras taisykles, kaip užsienio politikoje mums visiems su labai skirtingais temperamentais ir nuostatomis veikti kartu“, – komentavo Seimo narys.
Jo teigimu, užsienio politikoje reikia veikti vieningai.
„Tokiais jautriais klausimais negalėjo įvykti tokių konsultacijų, nepaskambinus, nepasitarus su premjere ar užsienio reikalų ministru. Bet koks kitas susitikimas gatvėje, įspūdis, kad su kažkuo konsultavausi arba posakiai, kad „mes prezidentūroje tarėmės su tuo, kam yra būtina“... Šiuos ponios Skaisgirytės teiginius mums reikės išsiaiškinti Užsienio reikalų komitete. Kas yra tie, kas, jų nuomone, šioje valstybėje būtina tartis?“, – piktinosi Ž. Pavilionis.
„Tai uždari mūsų pokalbiai, bet aš apibendrinsiu: gilus nusivylimas ir didžiulė padėka mums, kuri tikrai bus prisiminta, kad tokiu metu mes išlikome su jais“, – lenkų kolegų įspūdį perdavė Ž. Pavilionis.
Kalbėjosi du kartus
A. Lukašenka ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel šią savaitę du kartus kalbėjosi telefonu. Pirmasis Baltarusijos režimo lyderio ir Vokietijos kanclerės pokalbis įvyko pirmadienį.
Tai buvo pirmas A. Lukašenkos kontaktas su Vakarų šalies vyriausybe po to, kai jis pasiskelbė laimėjęs 2020 metų rugpjūtį vykusius rinkimus.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis antradienį Seime sakė, kad apie A. Merkel skambutį A. Lukašenkai sužinojo iš socialinio tinklo.
„Su manim nebuvo (aptarta). Aš, tiesą sakant, žinutę pamačiau socialiniame tinkle, tviteryje“, – žurnalistams antradienį sakė užsienio reikalų ministras.
Jis pripažino, jog šis skambutis jam buvo netikėtas.
Visgi prezidentūra pasisakė, kad prieš Vokietijos kanclerės A. Merkel skambutį Lietuva buvo apie jį informuota, o po jo buvo suteikta informacija apie pokalbio turinį.
