„Įdomi partija bus, sakyčiau. Tokia lietuviška mišrainė“, – juokėsi Gabrielius Landsbergis.
O dabar S. Skvernelio partija – rimčiausia konservatorių konkurentė.
Naujausia „Delfi“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa rodo, kad už Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ balsuotų daugiau nei 11,5 proc. rinkėjų. Per mėnesį S. Skvernelio partijos populiarumas išaugo 3 procentiniais punktais. O tai jau – reikšmingas pokytis.
„Jis turi tokį labai svarbų bruožą politikams – būtent intuiciją. Jis moka ja vadovautis.
Racionaliai jo populiarumą paaiškinti dažnai yra sunku. Mes prisimename, kaip jis atsirado, kaip politikas. Iš citrinų spaudžia limonadą turbūt geriausiai iš visų“, – S. Skvernelį LNK žinioms apibūdino politologas Benraras Ivanovas.
„Spinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas mano: „Krizė su Kaliningradu turbūt viena ryškiausių. Turbūt S. Skvernelis aiškiausiai formulavo šiek tiek kitokią nuomonę arba poziciją ir tą dalyką žmonės išgirdo“.
Visgi kol kas pirmi konservatoriai. Už juos šiandien balsuotų 13,4 proc. rinkėjų.
Trečioje vietoje – socdemai. Pastarieji nuo demokratų sąjungos atsilieka tik puse procento.
Ketvirti – valstiečiai. Mažiausiai visuomenės palaikymo sulauktų Laisvės ir Darbo partijos.
Žmonės prasčiau nei anksčiau įvertino Vyriausybės darbą. Kai kurie politologai mano, kad tai – tik reitingų kritimo pradžia.
„Artėjame tikrai prie sunkaus rudens ir galbūt ekonominės krizės. Tai negali neatsiliepti Vyriausybės vertinimui“, – įsitikinęs I. Zokas.
O konservatoriai daugiausia visuomenės palaikymo sulauktų tik techniškai, mat S. Skvernelio ir socdemų partijas palaiko panašus rinkėjų skaičius. Be to, tik nedidelei rinkėjų daliai konservatoriai būtų antrasis pasirinkimas.
„Jeigu turime dar kažkiek adekvataus suvokimo apie savo partijos, ne apie savo asmenybės, bet partijos perspektyvas ir nori, kad ta partija būtų politiniame žemėlapyje, reikia daryti išvadas ir kuo greičiau“, – mano B. Ivanovas.
Nors dabartinę premjerę Ingridą Šimonytę didžioji dalis gyventojų ir toliau norėtų matyti ministrės pirmininkės pareigose, didėja gretos tų, kurie grįžtančio į premjero postą lauktų S. Skvernelio.
Jeigu rinkimai vyktų dabar, maždaug trečdalis sako, kad nežinotų, už ką balsuoti arba nebalsuotų išvis.
Apsispręsti dar galima iki 2024-ųjų. Po dviejų metų lietuviai rinks ne tik naują Seimą. Taip pat spręs, ką deleguoti į Europos Parlamentą ir kas bus Lietuvos Respublikos prezidentas.
Beje, buvusi šalies vadovė Dalia Grybauskaitė pranešė, kad būsimuose prezidento rinkimuose nedalyvaus, tačiau aktualiais klausimais ir toliau viešai pasisakys.
Visą LNK žinių reportažą galite matyti čia:
