„Tai klasikinis siekis suskaldyti šalį, kiek tai įmanoma, ją dezintegruoti. Pasigirstantys raginimai už ukrainiečius pačius nuspręsti, kaip šalies sandara turėtų atrodyti, tai ir rodo“, - Žinių radijui sakė ministras.
Rusija, kuri yra sutelkusi karines pajėgas prie Ukrainos rytinės sienos, ragina Vakarus paremti pasiūlymą suteikti Ukrainos rusakalbių regionams didesnius įgaliojimus pagal „federalinę“ struktūrą.
Ukrainos vyriausybė tokius raginimus vadina mėginimais sunaikinti Ukrainos valstybingumą, ir kaltina Maskvą kurstant neramumus šalies rytuose.
L.Linkevičius teigė negalintis atmesti tikimybės, kad Rusija galiausiai įsiverš į Rytų Ukrainą: „Nenorėčiau, kad taip būtų, bet negali teigti, kad to negali būti“.
Jo teigimu, didelė atsakomybė dėl situacijos ir kuriamo precedento šiuo metu tenka didžiosioms Vakarų valstybėms.
„Labai svarbu, kad lemiamą žodį tartų didžiosios demokratijos, nes nuo jų vaidmens priklauso ne tik situacija Ukrainoje, bet ir pats precedentas, kuris besivysto 21 amžiuje vidury Europos nepriimtina forma. Tai tiesios akimirka, kai šalys turi įsijungti ryžtingiau“, - sakė ministras.
Paklaustas apie idėją Baltijos šalyse įkurti rusišką televizijos kanalą, ministras teigė remiantis siūlymus atsverti Rusijos valdžios remiamą propagandą, bet pridūrė, kad valdžios kontroliuojami kanalai nebūtų išeitis, o konkrečių projektų kol kas nėra.
„Eteris yra užtvindytas rusiškų propagandinių kanalų, kurie kontroliuojami vyriausybės. Be abejo, turėtų atsirasti alternatyvūs, stiprūs, laisvi kanalai. Aš nemanau, kad išeitis būtų valdžios kontroliuojami kanalai, kokia ta valdžia bebūtų gera, teisinga ar demokratiška. Žodis turi būti laisvas“, - sakė L.Linkevičius.