Ragina veikti greitai
Opozicinė Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ siūlo, kad dėl iššūkių energetikos srityje visoje šalyje būtų paskelbta ekstremalioji situacija .Jos atstovas Lukas Savickas Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“
„Lietuva turi būti stipri (Ukrainos, aut. p.) palaikytoja ir būti pirmose gretose, būdama kartu su Ukraina. Visos Seimo opozicinės frakcijos yra ne kartą vienbalsiai palaikiusios visus svarbiausius sprendimus ir čia jokios diskusijos, jokio blaškymosi nėra“, – pabrėžė L. Savickas.
Seimo narys Žinių radijo eteryje sakė, jog yra įsitikinęs, kad Lietuvos žmonės yra pasiruošę padėti Ukrainai įvairiausiomis formomis.
„Nuo aukų, dėmesio skyrimo, savo asmeninių pastangų. Tačiau nepriklausomai nuo to, Lietuvos valdžia turi pasirūpinti savo žmonėmis. Tai, kuriems ypatingai skauda, tiems, kuriems reikia susitvarkyti su šiandien dramatiškai pakilusiomis energijos sąskaitomis, būsimomis šildymo sąskaita, didele infliacija“, – kalbėjo parlamentaras.
Dėl to, anot jo, Demokratų sąjungos frakcijos Seime nariai pristatė „labai aiškų paketą pasiūlymų“.
„Mes turime suprasti, kad šiandieninė situacija reikalauja greitų sprendimų“, – Žinių radijo eteryje tikino parlamentaras.
Žada aiškumą dar šį mėnesį
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė opozicijos kritikos nesureikšmino.
„Jos yra toks darbas – kritikuoti, teikti savo pasiūlymus. Gerai, kai šalia kritikos jau atsiranda ir pasiūlymai, galima turėti ir kokybiškesnę diskusiją ir diskutuoti dėl siūlomų priemonių ir galimybių jas įgyvendinti. (…) Yra daug opozicinių partijų ir jos turi išryškinti savo pranašumus, artėjant savivaldos rinkimams ir tai yra suprantama“, – kalbėjo valdančiųjų atstovas M. Lingė.
Parlamentaro M. Lingės teigimu, opozicijos pareiškimais kuriamas naratyvas, kad valdantieji vėluoja, nieko nedaro, subliūkšta po palyginimų su kitomis šalimis.
„Jau „Verslo žinios“ paskelbė, kad Lietuva pagal „Bloomberg“ pateiktą analizę, vertinimą, BVP santykį, kiek yra išleista energetikos krizės valdymui, mes esame antroje vietoje iš ten minimų ES valstybių. Mes esame po Graikijos, skirdami 3,4 procento BVP. Tai yra jau tos priemonės, kurios veikia visiems šiems metams“, – pabrėžė jis.
Konservatorius M. Lingė laidoje tikino, jog šią savaitę pristatytas taupymo planas tėra tik viena iš sudedamųjų dalių.
„Kuria kryptimi turėtume dirbti ir veikti. Suprantama, kad pirmiausia reikia sumažinti vartojimą, tai yra viena iš krypčių. Antra – kol neturime ir nėra galimybių patiems generuoti energetikos, suprantant, kad tai neatsiras nei rytoj, nei poryt, kalbėti turime apie kompensacinius mechanizmus, kurie padėtų amortizuoti šiuos iššūkius“, – kalbėjo politikas.
Seimo narys Žinių radijo laidoje teigė, jog Vyriausybė apie tai galvoja, dėliodama kitų metų valstybės biudžeto projektą.
„Pirmadienį bus pateiktos atnaujintos ekonominės prognozės, kas leis finalizuoti rengiamą biudžeto projektą ir įvertinti tas galimybes – iš kokių alternatyvų rinkdamasi Vyriausybė užtikrins ir pateiks tą kompensacinį mechanizmą jau kitiems metams“, – sakė M. Lingė. Jis pridūrė, jog kompensacinis mechanizmas bus, lieka klausimai tik dėl jo dizaino.
Verslo atstovai teigia, kad pagalbos priemonių reikia jau dabar. Svarstoma ir ar Lietuva pasiryš daugiau skolintis. Seimo narys M. Lingė teigė, jog dėmesys socialiai pažeidžiamiausioms grupėms bus.
„Mes tam turime mechanizmus. (…) Tai jau egzistuoja ir nuo naujo šildymo sezono dar didesnis ratas žmonių įgis tą teisę. (…) Vyriausybė iki šiol laikėsi strategijos, kad iki šiol viduriniam sluoksniui didinti gyventojų pajamas pagal esamas galimybes, ta strategija ir turėtų išlikti – ne vienkartiniai pabarstymai. Yra laikomasi nuoseklaus pajamų augimo“, – sakė M. Lingė.
Valdančiųjų atstovas tikino, jog dar šį mėnesį „praskleisti ir įnešti daugiau aiškumo, kokį kelią siūlo eiti“, be jau aptariamų priemonių.
Valdančiųjų atstovas, Seimo Biudžetų ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas, taip pat dalyvavęs laidoje, teigė, kad reikėtų užtikrintumo dėl mokestinės aplinkos stabilumo.
Kuodis: Europa pasirodė šiek tiek kvailesnė
Ekonomistas Raimondas Kuodis teigė, jog kas bus su ekonomika priklausys nuo penktadienį vykstančio Europos Sąjungos energetikos ministrų susitikimo.
„Dabar jau situacija yra dramatiškai pablogėjusi, nes dėl Vladimiro Putino (indėlio, aut. p.) niekas nesiginčija, bet Europa leido sustiprinti jo efektą keleriopai per savo algoritmus. (…) Ne V. Putinas gudresnis pasirodė, bet Europa šiek tiek kvailesnė pasirodė“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo ekonomistas R. Kuodis.
Ekonomistas teigė, jog yra sprendimų numušti energetikos kainą.
„Pramonei bus šakės, mes tą matome jau Lietuvoje po truputį – užsidarinėja labai didelės gamyklos: „Lifosa“, „Achema“, ir paukštynai sako, kad čia tik laiko klausimas. (…) Suprantate, dabar daugelis verslininkų yra tarp kūjo ir priekalo – jiems kaštai didėja, o jeigu jie bandys tai perkelti ant vartotojų, kurie irgi išsigandę, tai niekas nepirks jų“, – kalbėjo R. Kuodis.
Verslo priekaištai
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis ragina Vyriausybę ir Seime susitarti ir pateikti aiškią žinią – kaip bus gelbėjamas verslas.
„Visos finansinės priemonės, ne tai, kad tenkintų, bet jos yra reikalingos. Mūsų lūkestis, kad tiek Seimas, tiek ir Vyriausybė turėtų bendrą sutarimą, nes mes kol kas girdime disonansą ir nematome aiškaus vaizdo, aiškios žinutės iš valdančiųjų, kaip viskas bus. (…) Dalykų mes laukiame per ilgai, jei tik rugsėjį apie tai diskutuojame“, – Žinių radijo eteryje sakė A. Romanovskis.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė Žinių radijo eteryje taip pat teigė, jog situacija yra labai neapibrėžta.
„Mes labai pavydime 16 šalių, kurios jau žino, kas bus daroma jų šalyse. (…) Nieko negali planuoti. Su pavydu skaitome, kaip italai jau žino kelintą lapkričio dieną bus įjungtas šilumas, kokia temperatūra. Ir masė kitų dalykų, kur jau yra viskas aišku“, – sakė E. Šiškauskienė.
