Baltarusijos kultūrologas, meno istorikas S. Charevskis, pastaruosius 15 metų gyvenantis dviejose valstybėse – Lietuvoje ir Baltarusijoje, teigia, kad prieš sovietinius laikus žodis „tuteišiai“ buvo aktyviai naudojamas Baltarusijoje ir kaimyninėse teritorijose, kad kaip nors apibūdinti tapatumą žmonių, kurie patys negalėjo jo apsibrėžti.
„Egzistuoja du šio žodžio suvokimo lygiai. Vienas iš jų - tai sociologinio perrašymo grafa, kurią Baltarusijoje praėjusio amžiaus pradžioje įvedė Rusijos valdžia“,- duodamas interviu DELFI, teigė S. Charevskis.
„Tai buvo padaryta žmonėms, kuriems buvo sunku suvokti savo etninę priklausomybę ir kurie negalėjo pilnai priskirti savęs nei lenkams, nei rusams ir negalėjo suvokti savo baltarusiškumo. Lenkiškuose 1920-1930 m. perrašymuose taip pat buvo tokia grafa ir pažymėtina, kad tais laikais Polesko vaivadijoje, kurios centras buvo Pinskas, 60 tūkst. žmonių laikė save baltarusiais, apie 30 tūkst. – ukrainiečiais, o 600 tūkst. laikė save tuteišiais“,- pasakojo kultūrologas.
Kaip pažymi S. Charevskis, tiesioginis žodžio „tuteišis“ vertimas iš baltarusių ir lenkų kalbos reiškia „vietinis“. Anot jo, pats tinkamiausias daiktavardis – senbuvis. Vėliau ši sąvoka įgavo daug platesnę kultūrinę, politinę reikšmę, ir imta vartoti apibūdinti žmones, kurie nesiintegravo į daugumą ir pasirenka savo tautybę priklausomai nuo politinės situacijos.
„Jis taip pat sėkmingai gali būti ir lenku kataliku, ir rusu stačiatikiu. Bet tik neprisiims atsakomybės už savo valstybę ir savo kraštą. Jį charakterizuoja prisitaikėliškumas ir konformizmas, būtent šios savybės padarė tuteišiškumo sąvoką bendrine“,- teigia S. Charevskis.
Anot kultūrologo, sovietiniais laikais ši sąvoka neegzistavo, nes „prie sovietų valdžios visus vadino baltarusiais“. Kaip pastebi istorikas, šiais laikais, jei žmogui sunku identifikuoti save, jis, kaip ir anksčiau, išlaiko objekto psichologiją ir nemato savęs kaip pilietinės bendruomenės subjekto, vadovaudamasis psichologija: darykit ką norit, tik manęs netrukdykit“.
„Abejose Baltarusijos-Lietuvos sienos pusėse gyvenantys žmonės vadina save lenkais, bet 80 proc. nemoka lenkų kalbos ir turi miglotą supratimą apie gyvąją lenkų kultūrą, vis dėlto, žiūrint į šiuolaikinę Baltarusiją, jie nenori pripažinti sau, kad yra baltarusiai. Prisipažinti sau, kad tu – Aleksandro Lukašenkos giminaitis – tai tiesiog išsigimimas ir niekas nenori pripažinti, kad turi kažką bendro su tais kolūkiečiais, svogūnininkais, traktoristais.
Nors namie jie kalba baltarusiškai, o jaunimas, tiesa, jau dažniau – rusiškai, bet, kai reikia padaryti įspūdį, bando „pšekat“, kas jiems jau labai gerai sekasi. Gaunasi tokia masė žmonių, kurie turi kažkokią savo šeimyninę kultūrą ir tradicijas, bet esmė ta, kad poryt jie lengvai gali tapti lietuviais – Ivanauskais ir Petrauskais. Baltaodžiai katalikai gali taip pat sėkmingai „užsirašyti“ į lietuvius, į lenkus, į rusus“, - mano kultūrologas.