„Galima matyt, kad A. Lukašenka laikosi todėl, kad jaučia Kremliaus paramą. Aš darau tokias išvadas iš tų jų (A. Lukašenkos ir V. Putino – ELTA) pokalbių ir A. Lukašenkos veiksmų“, – LRT radijui teigė A. Kubilius.
Europarlamentaras akcentuoja ir tai, kad Kremlius dėl situacijos Baltarusijoje yra patekęs į savotiškus strateginius spąstus.
„Tai, kas vyksta Baltarusijoje, yra tam tikri spąstai Kremliui, kadangi su Baltarusijos opozicija, su Baltarusijos žmonėmis, kurie pasiekė rinkimuose pergalę, Kremliui nėra kaip eiti kartu, nes tai galėtų paskatinti ir tokius pat ar panašius procesus Rusijoje, rugsėjo viduryje joje bus svarbūs regioniniai rinkimai“, – savo nuomonę išsakė A. Kubilius.
„O iš kitos pusės, jeigu V. Putinas ilgai rems A. Lukašenką, kuris Baltarusijos žmonių akyse yra tai, ką galima pavadinti toksiniu lyderiu, tai yra grėsmė, kad ir pats V. Putinas Baltarusijos žmonių akyse taps labai panašiu toksiniu lyderiu. Tai yra didelis strateginis iššūkis Kremliui ir V. Putinui, kaip nepastumti Baltarusijos žmonių nuo Rusijos link Vakarų, ką V. Putinas yra padaręs 2014 metais Ukrainoje“, – pažymėjo politikas.
Visgi A. Kubilius yra įsitikinęs, kad demokratinis procesas Baltarusijoje prasidėjęs, o A. Lukašenkos era baigiasi.
ELTA primena, kad demonstracijos Baltarusijoje prasidėjo po rugpjūčio 9 d. vykusių prezidento rinkimų, kuriuose neva 80,1 proc. balsų atiteko 26 metus šalį valdančiam A. Lukašenkai. Oficialiais duomenimis, opozicijos atstovė Sviatlana Cichanouskaja buvo antra su 10,12 proc. balsų, tačiau ji rezultatų nepripažino. Pati S. Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją dėl savo saugumo išvažiavo iš Baltarusijos ir šiuo metu yra Lietuvoje.
Suklastoti rinkimai šalyje sukėlė protestų bangą, kuri tęsiasi iki šiol. Kilusius protestus valdžia malšino smurtu, kurių metu keli žmonės žuvo ir buvo sulaikyti tūkstančiai, pranešama apie kankinimus sulaikymo įstaigose.