Kubilius: tai sveiko proto partija
Buvęs TS–LKD pirmininkas, europarlamentaras Andrius Kubilius Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ tikino, jog konservatoriai yra „sveiko proto partija“.
„Tai yra pats svarbiausias jos apibrėžimas. Nes pasižymi tuo, jog skirtingai nuo liberalų, ar socialdemokratų nėra kažkaip ypatingai ideologiškai angažuoti. O ką reiškia sveikas protas šitoje Lietuvos istorijos atkarpoje?
Tai reiškia, kad darai tai, kas tuo metu yra labiausiai reikalinga. Ir šiuo atveju konservatoriai tam tikra prasme yra tikri Sąjūdžio įpėdiniai. Ir jeigu jau labai metaforiškai, ar poetiškai kelti klausimą, kokia yra konservatorių ideologija, į jį atsakyčiau labai paprastai – valstybė“, – savo poziciją Žinių radijo laidoje dėstė europarlamentaras A. Kubilius.
Kirkilas: bendrą kalba rasti sugeba
Buvęs Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gediminas Kirkilas Žinių radijo eteryje teigė, jog konservatorius vertina kaip tikrai valstybišką partiją.
„Nesakau, kad kitos tokios nėra. Bet jie turėjo gana aiškų matymą – kaip reikia eiti. Tiesa, pas juos visko ten būdavo. Sunkiausi momentai konservatoriams būdavo valdžios perdavimas. <...>
Ne tik dėl to, kad pati partija to siekia, bet kad jų šalininkai tokie radikalūs. Jiems reikėjo nueiti gana ilgą kelią, kol to atsikratė“, – tikino G. Kirkilas.
Jis tikino, jog LSDP ir TS–LKD sugeba sutarti, jeigu turi gerus pagrindinius tikslus.
Išskirtinė savybė
KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ pakomentavo ir G. Kirkilo, bei A. Kubiliaus žodžius, kad susitarti šioms dviem partijoms nėra sunku.
„Reaguojant į tai, kas jau buvo pasakyta, reikėtų pasakytų, jog tas sveikas protas šiuo atveju yra tiesiog centras, arčiau jo. <...> Jeigu kalbame apie konservatorius, tai yra centro dešinė, jeigu socialdemokratus – centro kairė. Ir susišnekėjimas iš to ir ateina. Tai nėra aklas, radikalus ideologizavimas, o bandymas užgriebti kuo daugiau rinkėjų“, – pabrėžė A. Lašas.
Politologas pabrėžė ir dar viena TS–LKD išskirtinumą – rinkėjų nuoseklumą.
„Konservatorių partiją iš esmės renkasi tie patys rinkėjai, jie arba tada nebebalsuoja nusivylę, arba vėl sugrįžta, arba konservatoriai pritraukia kitus rinkėjus. Bet skirtingai nei kitos partijos, tai yra politinė jėga, kuri turi stabiliausią rinkėjų elektoratą Lietuvoje“, – teigė KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas.
Kodėl vadina arogantiškais?
Konservatoriai kaltinami, kad ne visada įsiklauso net į politinių partnerių balsą, o su opozicija rasti bendrą vardiklį iš viso būna sunku. Buvęs TS–LKD pirmininkas A. Kubilius Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“
„Mes savaime keičiamės, augame kartu su valstybe. Ir žmogus augdamas, jaunystėje gali būti radikalus, o subrendęs – ramesnis. Visko yra, bet pats terminas arogancija man lieka visiškai neaiškus.
Man atrodo, kad jis atsiranda iš to matymo, kad konservatoriai turi savo nuomonę ir jos laikosi, tam tikrų principinių dalykų, ar nuomonių. Jie tuo tiki, jie tą daro. Ir kritika neišmuša iš to kelio. Ir mes tuo požiūriu gal esame nuoseklūs, kad tą patį kalbame ir EP, ir Vilniuje“, – savo paaiškinimą pateikė europarlamentaras A. Kubilius.
Ar laikas keistis?
KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas A. Lašas Žinių radijo eteryje svarstė, ar arogantiškos partijos etiketę vis gaunantiems konservatoriams verta keistis.
„Be abejo, kad kažkiek keistis ir adaptuotis reikia. Nes jeigu mes kalbame apie integraciją į Vakarų struktūras institucines, visa tai jau yra įvykę – mes jau esame Vakarai. Tik dar kartais kažkaip to nesuvokiame, jaučiamės pafrontėje. <...>
Tada klausimas, o ką mes darome toliau, lieka toks pakankamai atviras“, – klausimą kėlė A. Lašas.
