Rusijos realybė: elektronikos patys seniai nebegamina
Griežtėjant Vakarų sankcijoms, veiklą stabdant tokioms technologijų korporacijoms kaip „Bosch“ ir „Samsung“, Rusijos propagandistai ramina tautiečius aiškindami, jog tai puiki proga suklestėti jų pačių pramonei. Esą šalyje nieko nestigs, nes vietos gamintojai netrukus sukurs ir pagamins „dar geresnius“, „dar kokybiškesnius“ produktus nei tai darė pasitraukusios Vakarų kompanijos.
Iš tiesų, Rusijoje veikia nemažai gamyklų, jose naudojama ir moderni, žinomų Vakarų bendrovių gaminta pramoninė įranga. O ji, kaip ir kiekvienas sudėtingesnis mechanizmas kartas nuo karto genda. Sugedus mechaninėms dalims fantazijos nestokojantys rusų auksarankiai tikrai ras būdų, kaip suremontuoti ar pagaminti naują. Tačiau kas bus, jeigu suges gamybos liniją ar robotą valdantis mikroprocesorius, kurio Vakaruose dėl įverstų sankcijų nepavyks įsigyti?
Ar Rusijos elektronikos pramonė pajėgi ne tik sukurti bet ir greitai pagaminti sudėtingų mikroschemų analogus, ar bent jau elektroninėje aparatūroje naudojamus puslaidininkius?
KTU Elektros ir elektronikos fakulteto prof. dr. V. Markevičius Rusijai žada itin liūdną ateitį. Pasak mokslininko, sudėtingų elementų rusai patys tikrai nepasigamins, dėl paskelbtų sankcijų jų taip paprastai nenusipirks.
„Dabar viskas priklauso nuo Kinijos malonės. Rusai turi kažkokią savo elektroniką, gal kažkiek ir projektuodavo, bet visa gamyba buvo Kinijoje ir Taivane. Kad jų raketos, tankai ir automobiliai skraidytų, plaukiotų ir važinėtų, tam reikalingų technologijų jie patys neturi. Jeigu technika ir bus gaminama vietoje, tai bus pokarinio lygio įrengimai.
Prieš 40 metų jie uždraudė bet kokius tyrimus elektronikoje ir užsiėmė tik kopijavimu. Nes tai jiems duodavo dešimt kartų didesnį ekonominį efektą nei kūrimas, tuo jie ir užsiiminėjo. Kol atėjo toks momentas, kai jie ne tik nesugeba nieko sukurti, bet ir nukopijuoti“, – portalui „Delfi“ sakė KTU mokslininkas prof. dr. V. Markevičius.
Pagaminti sudėtingus įrenginius – jokių šansų
Rusijoje, kaip ir Lietuvoje bei kitose Vakarų šalyse gana plačiai išvystyta ryšių infrastruktūra. O jos pagrindas – tarptautinių korporacijų, šiuo metu paliekančių Rusiją produkcija. Kas nutiks, kai nustos veikti mobiliojo ryšio bazinė stotis, kurią gamina pavyzdžiui „Motorola“? Ar tuomet ryšio bokštas netaps tik jokios naudos neduodančia metalo konstrukcija?
KTU mokslininkas tikina, pagaminti tokio sudėtingumo įrenginį, kaip mobiliojo ryšio bazinė stotis rusai neturi jokių šansų.
„Pirmiausia jie neturi tokių žmonių, kolektyvų, kurie galėtų tai sukurti, ką jau kalbėti apie pagaminimą. Visa ryšio įranga, bazinės stotys, maršrutizatoriai, kompiuteriai – jie nieko negali pasigaminti. Jeigu anksčiau skelbdavosi, kad tai jų pačių gaminys, iš tiesų būdavo taip: ką nors sukurdavo, o realizuodavo Taivane, net ne paties aukščiausio lygio gamykloje. Jie turi puslaidininkių gamybą, bet tai sovietmečio liekanos. Cigarečių pakelio dydžio mikroschema, kurią dabar sugebama pagaminti iki degtuko galvutės dydžio“, – sakė mokslininkas.
Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad kariaudami Ukrainoje rusai beveik nenaudoja naktinio matymo prietaisų.
„Panašu, kad jų paprasčiausiai neturi. Tikriausiai jiems tokios įrangos niekas neparduodavo, o patys pasigaminti nesugeba. Jeigu turėtų, tikrai naudotų“, – svarstė mokslininkas.
Rusijos fabrikai veiks tol, kol turės atsarginių dalių
Anot pašnekovo, tiek rusų tankuose, tiek ir kitose karinėse transporto priemonėse yra sumontuota Vokietijos gamintojo „Bosch“ elektronika.
„Vokiečiai, aš manau, net po Krymo aneksijos tyliai pardavinėjo turbinas, statė savo fabrikus. Vokiečiai tiktai garsiai šneka, o iš tiesų yra parsidavėliai“, – sakė KTU prof. dr. V. Markevičius.
Kiek laiko Rusijos gamyklos galės veikti nepristigdamos atsarginių dalių? Mokslininko vertinu, tai galėtų trukti nuo savaitės iki mėnesio.
„Yra tokių fabrikų, kuriems reikalingos eksploatacinės medžiagos: tepalai, eksploataciniai skysčiai, kokie nors vamzdeliai. Iš pažiūros tai smulkmenos, tačiau be jų stoja visa gamyba. Trūksta kelių varžtelių, be jų negali pagaminti lempos, o be lempos – automobilio. Pasaulis dabar yra susijęs ir viskas priklauso nuo aplinkinių valios, o jeigu turi pinigų, manau – tą valią gali nusipirkti.
Visa tai kainuos, bet jeigu reikės gaminti tankus, raketas ir lėktuvus, kur yra ne jų pagaminta elektronika, šiuos komponentus, manau, jie tikrai nusipirks. Nes pasigaminti jie neturi jokių šansų. Tegul net nešneka, nes tai – neįmanoma“, – sakė KTU prof. dr. V. Markevičius.
Kukliai lustų gamyklai reikia apie 10 milijardų eurų
Mokslininkas minėjo, kad norint pradėti gaminti mikroprocesorius, kukliam fabrikui reikia bent 10 milijardų eurų investicijų, be to žmonių, kurie supranta, kaip tai daroma, teikia medžiagų.
„Čia kalbama apie tūkstančių tūkstančius įvairiausių medžiagų, komponentų, įrengimų, kuriuos visus reikia nupirkti“, – sakė KTU atstovas bei pridūrė, kad į puslaidininkių gamybą Vokietija jau investuoja 20 milijardų eurų.
„Ir amerikiečiai, ir vokiečiai pamatė, iki kokio lygio „prisižaidė“ norėdami pigiai gaminti. Nes šiuo metu visa gamyba koncentruojasi Taivane. Tad ir kinai, panašu, nelabai nori Taivaną „nugnybti“, o juo labiau – subombarduoti. Nes ši šalis – numeris vienas pasaulyje pagal mikroschemų gamybą, ten gaminami komponentai ir Kinijos elektronikos pramonei.
Čia kalbama apie tai, sugebi pagaminti, ar nesugebi. Gali kiek nori fabrikų pastatyti ir pinigų skirti, bet jeigu nesugebi pagaminti, tai ir nepagaminsi. Įrankiai, medžiagos ir patyrimas – čia visas komplektas.
Slaptas Vakarų ginklas: Rusiją galima „išjungti“ ir nuotoliniu būdu
„Rusija dabar tapo visiškai priklausoma nuo Kinijos malonės. Jeigu tik susitars, per Kiniją gaus visko, ko tik panorės. Tačiau ar kinai norės rizikuoti? Nes Europos Sąjunga, JAV ir Australija – apie 90 procentų rinkos, kuriose jie uždirba pinigus“, – sakė prof. dr. V. Markevičius.
KTU mokslininkas paminėjo dar vieną svarbų aspektą – aukšto technologinio lygio įrengimai, profesionali ryšio įranga, pramoniniai komponentai, robotai veikia tol, kol galioja licencijos. Priklausomai nuo sąlygų, jas reikia reguliariai atnaujinti, o ir kainos neretai ženkliai viršija pačios įrangos kainą.
Gali nutikti taip, kad užsienio bendrovėms nusprendus nebetęsti prekybinių santykių su Rusija sustos ne tik naujų produktų tiekimas, bet ir jau parduotai įrangai reikalingų licencijų pardavimas. O tai reikštų, kad šalį gali ištikti labai rimtos problemos.
„Aš suprantu, kad amerikiečiai turi galimybių sustabdyti kai kurią įrangą. Ji tiesiog nustos veikti. Galima šiuos ribojimus bandyti apeiti, Rusija turi aukštos kvalifikacijos programuotojų, bet ar tai pavyks – neaišku“, – sakė KTU prof. dr. V. Markevičius.
Mokslininkas sakė neabejojantis, kad Vakarų šalių arsenale esama ir kur kas globalesnį poveikį galinčių turėti kibernetinių ginklų prieš Rusiją.
Vienas tokių – nuotolinis visų „Android“ ir „iOS“ operacines sistemas turinčių mobiliojo ryšio telefonų nuotolinis išjungimas Rusijos teritorijoje.
„Tai įmanoma, tačiau aš sunkiai įsivaizduoju, ar kas nors priverstų „Apple“ tai padaryti. Taip pat esu tikras, kad ir „Google“ to nedarys, juolab, kad vieno įkūrėjų šaknys yra rusiškos.
