Blanche Monnier
Ši moteris gimė 1849 m. pasiturinčioje prancūzų šeimoje. Jai nieko netrūko, tik tiek, kad Blanche mama buvo žiauri ir negailestinga. Merginai sukakus 25-iems, ji šeimai paskelbė, kad išteka. Mamai tai nepatiko, neva tas vyras buvo paprasčiausias teisininkas ir užtektinai neuždirbo. Todėl dukrai tekėti ji uždraudė.
Blanche buvo uždaryta į mažą kambarėlį palėpėje. Motina manė, jog dukra turės užtektinai laiko apsigalvoti ir apmąstyti savo poelgius, tačiau ši nuomonės nekeitė. Todėl 25-erius metus praleido užrakinta viename kambarėlyje – skurde ir purve. Kai kažkoks anonimas apie tai pranešė policijai, ir į jos šeimos namą įsiveržė pareigūnai. Jie rado Blanche užrakintą, nuogą ir sveriančią 25 kilogramus, smarvėje, gulinčią ant supuvusio čiužinio, klane maisto likučių, puvėsių, išmatų, vabalų ir pelėsio.
Nors moteris buvo išgelbėta, bet ji labai sirgo ir ją kamavo psichiniai sutrikimai. Blanche mirė po dvylikos metų.
Indėnas
1996 m. Brazilijos valdžiai buvo pranešta apie paslaptingą vienišą indėną, gyvenantį Amazonės miškuose. Džiunglėse apskritai nemažai įvairių bekontakčių genčių, tačiau šis gyveno atsiskyręs ir vienas.
Specialistai mano, jog jis yra paskutinis likęs gyvas žmogus iš anksčiau gyvavusios jo genties. Kaskart sutikęs žmones, jis pakeičia savo stovyklos vietą. Kartą medkirčiui pabandžius bendrauti, laukinis paleido jam strėlę į krūtinę.
Jis vis dar pastebimas gyvenantis vienas.
Robinzonas
Vyras, vardu Tomas Nealas, kartą nusprendė norintis pabėgti nuo pasaulio ir apsigyventi vienui vienas. 1952 m. jis įtikino vieną laivą, plaukiantį pro negyvenamus salynus, pametėti vyrą vienoje iš jų. Jis su savimi pasiėmė dvi kates ir kelis būtiniausius reikmenis. Saloje įsikūrė ir gyveno, taip pat ją tyrinėdamas.
Po kelerių metų jam teko salą palikti – grįžęs, jis gydėsi savo skaudančią nugarą. Į salą jis vėliau sugrįžo, tačiau ši vieta nebebuvo tokia atskirta, kaip jis norėjo. Vis dažniau čia užklysdavo perlų ieškotojai, taip pat Thomą vis kankino mintis, jog jam teks mirti vienam. Kai jis dar kartą grįžoį modernų pasaulį, galutinai apsiprendė nebenorintis turėti jokių reikalų su žmonėmis.
Jį erzino visi prietaisai, laikrodžiai ir netgi kelnių dėvėjimas. Galų gale, jis grįžo į negyvenamą salą ir išgyveno ten 10 metų iki kol mirė nuo skrandžio vėžio.
Kalinys
Dažniausiai užrakinimas vienutėje yra priemonė sudrausminti kalinius ir paskatinti gerą elgesį iš jos išėjus. Dažniausiai laikas ten svyruoja nuo kelių dienų, savaičių iki mėnesių. Tačiau šis žmogus, vardu Thomas Silversteinas visoje kalinių istorijoje yra tikra legenda.
Paskutinius 36-erius savo gyvenimo metus jis praleido vienui vienas – užrakintas mažame kambarėlyje. Tai labai neįprasta bausmė. Jis savo kriminalinę karjerą pradėjo nuo apiplėšimų – už juos gavo palyginus nedideles bausmes. Tačiau nors ir trumpam laikui, už grotų Thomas iš tikrųjų niekada nebeišėjo. Kalėjime jis įstojo į baltųjų nacionalistų kultą, kur su savo sėbrais žudydavo kitus kalinius, už ką gavo net kelias bausmes iki gyvos galvos.
Vėliau šis recidyvistas sugebėjo nužudyti kalėjimo pareigūną ir po to buvo patupdytas į vienutę visam laikui. Jis mirė 2019 m.
Vienui vienas
Šiuo metu pasaulyje yra beveik 7,6 mljrd. žmonių. Pamažu ima mažėti vietų, kur galėtum kuo labiau nutolti nuo žmonių. Atrodo, vienintelis kelias – keliauti į kosmosą. Kosmonautas, vardu Alfredas Vordenas, iki šiol yra buvęs labiausiai izoliuotas žmogus pasaulyje.
Vykdant nusilaipinimo į mėnulį „Apollo-15” misiją, jo įgulai patraukus išsilaipinti į mėnulį ir patraukus vaikščioti jo paviršiumi, jis liko orbituoti kosmose. Jam teko atsidurti kitoje mėnulio pusėje, nei buvo jo kolegos, todėl nuo savo įgulos jis greitai atsidūrė kelių tūkstančių kilometrų atstumu, o nuo visų kitų žemės žmonių – šimtu tūkstančių kilometru atstumu.
Jis buvo vienui vienas ir be jokio radijo signalo, kadangi jį užstojo Mėnulis. Viskam pasibaigus, jis minėjo, jog Alfredui tai patiko – nereikėjo su niekuo kalbėtis ir galėjo pabūti su savimi tiesiogine to žodžio prasme.