Dėl koronaviruso plitimo visuotinis karantinas Lietuvoje pratęstas iki balandžio 13 dienos imtinai, trečiadienį nusprendė Vyriausybė.
„Karantinas pratęstas iki balandžio 13 dienos, 24 valandos“, – BNS patvirtino Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis.
Vyriausybė taip pat nutarė, kad asmenų, grįžtančių į savo gyvenamosios vietos valstybę, tranzitas per Lietuvos Respublikos teritoriją be būtinojo sustojimo, suformavus asmenų ar transporto priemonių grupes ir užtikrinus šių grupių privalomą palydą (konvojų) iki išvykimo iš jos per tarptautinius sienos kirtimo punktus leidžiamas iki karantino galiojimo pabaigos – balandžio 13 d. 24:00 val.
Vyriausybė: pradės funkcionuoti specialus komitetas
Pirmasis nuotolinis Vyriausybės posėdis turėjo būti transliuojamas, tačiau dėl techninių kliūčių to padaryti nepavyko.
Kaip po posėdžio informavo premjeras Saulius Skvernelis – karantine teks švęsti iš Šv. Velykas – jis pratęsiamas iki balandžio 13 dienos, 24 valandos.
„Tai, matyt, esminis dalykas, Vyriausybė pratęsė karantino terminą iki balandžio 13 dienos. Buvo priimti pasiūlymai ir teikiama Seimui dėl atsakomybės didinimo už karantino nuostatų nesilaikymą – administracinė, baudžiamoji atsakomybė, kad ji būtų adekvati tiems asmenims, kurie nesupranta, kad ne tik už save patį jie yra atsakingi“, – kalbėjo premjeras.
S. Skvernelis sakė, kad atsiras ir nauja institucija, kuri koordinuos visą situacijų valdymą.
„Buvo priimtas sprendimas papildyti krizės valdymo sistema, pradės funkcionuoti LRV specialus komitetas su pagrindinių ministrų dalyvavimų, kurio tikslas bus koordinuoti visos situacijos susijusios su koronaviruso valdymu, nuo medicinos ekspertų pasitelkimo, logistikos, finansavimo, kibernetinio saugumo ir kitais klausimais. Ši nauja institucija atsiranda, ji, manau, padės efektyviai vienyti visų ministerijų pastangas“, – teigė ministras pirmininkas.
Jai vadovaus premjeras S. Skvernelis.
„A. Veryga yra ir toliau Ekstremalios situacijos operacijos vadovas šalyje. Tokiu jis ir išlieka ateityje, noriu jam padėkoti už tą naštą, kadangi klausimų ratas išsiplėtė gerokai daugiau, buvo įkurtas komitetas, kuris palengvintų ir padėtų operacijų vadovui tvarkytis su šia situacija“, – apie naujo komiteto įkūrimą kalbėjo Ministras pirmininkas.
Karantino trukmė priklauso nuo visų
Paklaustas, kodėl buvo pasirinktas toks laikotarpis ir kiek dar gali tęstis karantinas, premjeras priminė apie visų mūsų atsakomybę.
„O ar reikės jį tęsti šį terminą pratęsti, tai priklausys nuo mūsų visų. Jei mes elgsimės, dalis visuomenės, maža jos dalis, reikia tuo pasidžiaugti, kaip elgėsi šias dvi savaites, kai buvo nepaisoma, meluojama. Ir prasidėjo platinimas viruso mūsų šalies viduje, tai jei mes elgsimės taip, natūralu, kad karantinas, kuris galėjo trukti mėnesį laiko, tęsis jis, nežinia kiek laiko“, – kalbėjo premjeras.
„Jeigu mes elgsimės atsakingai, turėsime tokią situaciją, kokia byra Italijoje ar Ispanijoje, viskas mūsų rankose“, – sakė jis.
S. Skvernelis teigė, kad jo nuomone, koronaviruso atvejų viršūnė šalyje dar nėra pasiekta.
Ministras pirmininkas teigė, kad kiek keisis rekomendacijos.
„Keletą momentų noriu paminėti yra draudimas viešose vietose judėti grupėmis, didesnėmis, nei du asmenys. Išskyrus šeimas: tėvus ir vaikus, įtėvius, įvaikius. (…) Dar buvo korekcijų rekomendacija priimta dėl apsauginių priemonių viešose vietose, tai rekomendacinio pobūdžio priemonė“, – sakė jis.
Baudos gali didėti
Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui griežtinti bausmes karantino taisyklių pažeidėjams, BNS patvirtino teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.
Valdžios atstovai sako, kad griežtesnės sankcijos atgrasys nuo pažeidimų.
Jei Seimas priims įstatymą, baudos fiziniams asmenims už taisyklių pažeidimą sieks nuo 500 iki 1500 eurų, įmonėms – nuo 1500 iki 6000 eurų, o teisę surašyti nusižengimų protokolus įgis policija.
Dabar baudos fiziniams asmenims siekia iki 140 eurų, įmonėms – iki 600 eurų, o jas gali skirti visuomenės sveikatos specialistai.
Vyriausybė taip pat siūlo griežtinti laisvės atėmimo bausmes, jei dėl taisyklių pažeidimų išplistų susirgimas ar kiltų ligos protrūkis – dabar už tai gresia iki trejų metų nelaisvės, siūloma maksimalią bausmę didinti iki penkerių metų.
Susirgusieji, kurie žinojo apie savo ligą, nesilaikė paskirtų apsaugos priemonių tuo sukėlė pavojų kitiems, taip pat galėtų būti baudžiami laisvės atėmimu iki vienų metų. Pagal dabartinį įstatymą, neįrodžius, kad užkratas išplito, laisvės atėmimo bausmė negalėtų būti skiriama.
Teisingumo ministerija tikina, kad dabar įtvirtintos sankcijos neatgraso asmenų nuo nusikalstamai lengvabūdiško elgesio, kuris gali sukelti itin neigiamas pasekmes, potencialiai netgi sunkius sveikatos sutrikdymus, ne tik atskiriems asmenims, bet ir visai visuomenei.
Paramą bausmių griežtinimui išsakė ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Tačiau kriminologas Gintautas Sakalauskas sako, kad ši iniciatyva yra vadinamoji simbolinė įstatymų leidyba, kai norima parodyti, kad kažkas yra daroma, tačiau nei administracinė, nei tuo labiau baudžiamoji atsakomybė jokių socialinių problemų nesprendžia.
„Tokia simbolinė įstatymų leidyba yra problemų sprendimo imitavimas, ji iškreipia visą sankcijų sistemą, represinėms struktūroms siunčiama žinia elgtis griežčiau, nors toks griežtumas gali tik dar labiau pabloginti situaciją ir iššaukti dar sunkiau suvaldomus procesus, pavieniams asmenims naujosios didesnės sankcijos skaudžiai ir neproporcingai kals per galvą, o bendra situacija nuo to nepasikeis“, – BNS sakė kriminologas.
„Kaip ir kiekvienos krizės atveju, svarbu rasti „atpirkimo ožių“, taip primityviai skatinamas bendruomenės solidarumas ir atkuriama ramybė“, – teigė jis.
G. Sakalauskas pabrėžė, kad niekada nebus taip, kad visi be išimties laikysis visų normų, o jų laikymosi mastai priklauso nuo pasitikėjimo institucijomis ir priimamais sprendimais, komunikacijos, bendradarbiavimo, normų aiškumo ir jų prasmės suvokimo, geros krizių vadybos ir solidarumo.
„Viso to jokia teisinė atsakomybė ar jos griežtinimas negali sukurti“, – sakė kriminologas.
Įstatymo pataisas kitą savaitę turėtų svarstyti Seimas.