Konservatoriams – itin netikėto posūkio galimybė: saugant partiją gali tekti aukotis Landsbergiui

2018 metų rudenį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) gretose įtampa dėl atvirų pirminių rinkimų buvo pasiekusi visiškas aukštumas, kovojant Ingridai Šimonytei ir Vygaudui Ušackui. Delfi kalbinti politikos ekspertai teigia, kad dabar situacija kur kas ramesnė. O tai, pasak jų, lemia kelios priežastys. Politologai taip pat sutinka, kad tinkamų kandidatų į prezidentus pertekliumi Tėvynės sąjunga negali pasigirti. Tad gali tekti priimti iš pirmo žvilgsnio net kiek juokingus sprendimus, gelbstint savo kailį prieš Seimo rinkimus kitų metų spalio mėnesį.

Pirminiai rinkimai, vadinami „demokratijos švente“, kurių metu TS-LKD išsirenka savo remiamą kandidatą į šalies vadovo postą, planuojami lapkričio 11–12 dienomis.

TS-LKD skyriai, keliantys galimas kandidatūras, daugiausia mini premjerę I. Šimonytę, užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį, socialinės apsaugos ir darbo ministrę Moniką Navickienę, krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Lauryną Kasčiūną.

Kuo mažiau žalos prieš Seimo rinkimus

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Ignas Kalpokas Delfi kalbėjo, jog šiais metais vyksiantys TS-LKD pirminiai rinkimai bus ramesni: dabartiniai kandidatai nėra tolygūs, o kadangi nėra ryškaus susipriešinimo, kaip buvo 2018 metais, tai ir mobilizacija bus menkesnė.

Anot pašnekovo, Tėvynės sąjunga galėtų priimti „iš pirmo žvilgsnio gal ir kvailoką sprendimą“. 

„Kelti kad ir 100 procentų neišrenkamą G. Landsbergį. Taip galutinai jį sudeginti ir neteršti I. Šimonytės reputacijos. Arba kelti neutralią kandidatūrą, tokią kaip M. Navickienės. Pastangų dėl pergalės vargu ar bus. Greičiausiai bus strategiškai žiūrima, kaip kuo mažiau prisidaryti žalos prieš Seimo rinkimus“, – prognozę pateikė I. Kalpokas.