Politikas į debatus atvyko jiems beveik besibaigiant, nes buvo pakeistas skrydžių tvarkaraštis. G. Landsbergis, kaip žinoma, yra Europos Parlamento narys.
Debatuose dalyvavo Irena Degutienė, Mantas Adomėnas, Jurgis Razma, Laima Andrikienė, Emanuelis Zingeris.
Konservatorių renginyje apsilankė ir socialdemokratų vienas Vilniaus lyderių, sostinės vicemeras Gintautas Paluckas. Jis neliko nepastebėtas: I. Degutienė tarsi juokais, tarsi rimtai pabrėžė, kad konservatorių rinkimai sudomino net socialdemokratus ir pasišaipė, kad yra mėgstamiausia socialdemokratų kandidatė.
Kaip žinoma, socialdemokratai Gediminas Kirkilas ir Algirdas Butkevičius yra viešai pareiškę, kad jiems būtų priimtiniau, jei konservatorių pirmininke taptų I. Degutienė. G. Landsbergio šalininkai socialdemokratų paramą oponentei naudoja kaip agitacinę priemonę sau.
Suprato, kad atrodo arogantiški
Diskutuodami didžioji dalis pretendentų pripažino, kad konservatoriai atrodo arogantiška partija, kuriai trūksta žmogiško veido.
„Pirmininko rinkimai yra gera galimybė ramiai, objektyviai pažvelgti į partijos situaciją, pripažinti, kad pastaruoju metu mes perdėtai skelbiame apie savo tariamus laimėjimus, kai kurias nusistovėjusias problemas kažkaip nutylėdavom, rimtai nespręsdavome. Tyrimai mums seniai jau rodo, kad rinkėjų esame matomi kaip arogantiški, dažnai užimantys teisuolio poziciją, stokojantys socialinio jautrumo, socialinio dialogo su įvairiomis veikiančiomis visuomeninėmis organizacijomis“, - sakė J. Razma.
„Jeigu paklausime, kiek yra rinkėjų, kurie mus renkasi kaip antrą partiją, tai tokių šiandien yra labai mažai. Net jei visus stebuklingai prisiviliotume, tai ne ką mūsų rezultatas paaugtų. Vadinasi, mums reikia keisti savo įvaizdį, santykį su visuomene“, - tęsė J. Razma.
Klausiamas, už ką norėtų atsiprašyti, politikas aiškino galėjęs 2008-2012 m. laikotarpiu kaip Seimo frakcijos vadovas laikytis stipriau ir užkirsti kelią senatvės pensijų mažinimui prieš krizę. Pasak J. Razmos, tai buvo Liberalų sąjūdžio noras, tačiau konservatoriai nesugebėjo to pasakyti visuomenei.
Pensijų mažinimą kaip klaidą įvardijo ir E. Zingeris.
M. Adomėnas svarstė, kad konservatoriai patiria krizę, kuri reikalauja esminių pokyčių. Apibūdindamas partijos situaciją politikas pasirėmė Japonijos imperatoriumi, kuris po Antrojo pasaulinio karo pasirašydamas kapituliacijos aktą ištarė, kad reikalai pakrypo nebūtinai Japonijos naudai.
„Reikalai pakrypo nebūtinai Tėvynės sąjungos naudai“, - sako M. Adomėnas.
2015 m. savivaldos rinkimuose konservatoriai laimėjo 253 mandatus, įskaitant merus, ir tapo antra partija pagal laimėjimus. Tačiau konservatoriai prarado Kauno miesto valdymą, nelabai gerai pasirodė Vilniuje, tuo tarpu pagrindiniai konservatorių sąjungininkai ir konkurentai Liberalų sąjūdis stipriai ūgtelėjo.
„Mūsų vertybės darosi vis svetimesnės visuomenei už mūsų politinės jėgos ribų, mes užsidarome savo kiaute“, - sakė politikas, kuris norėtų pasiūlyti visuomenei nuoseklią konservatyvią programą.
Pasak M. Adomėno, tikrasis konservatorius Lietuvoje yra Vytautas Landsbergis: jo nuomone, kiekvienoje šalyje konservatizmas stiprybės semiasi iš konkrečios visuomenės tapatybės ir negali būti toks pat skirtingose visuomenėse.
„Matau tam tikrų problemų. Tai vidinės problemos. Nenoriu kartotis, ką sakė Jurgis, mes panašiai mąstome. Iš tiesų reikia paprasčiausio vieno žodžio: tarpusavio veiksmuose reikia atrasti žmogišką veidą. Mes partija, kuri esame teisuoliai, labai išdidūs“, - sakė I. Degutienė.
Ką pasakys liberalams?
Debatuose po kandidatų pasisakymų sekė ištrauktų temų aptarimas. E. Zingeriui pakliuvo tema apie liberalų konservatyvėjimą ir konservatorių veiksmus, tačiau politikas nesutiko su tokiu situacijos vertinimu. Jo nuomone, konservatoriai tęsia prieškarinės Lietuvos tradiciją ir išlaiko ryšį su ja. E. Zingeris teigia abejojantis, ar liberalai konservatyvėja, pasak jo, jie tiesiog bando užimti naujas erdves, pasinaudoti konservatorių miegojimu.
E. Zingeris išsakė pritarimą, kad partijoje nebeliko tautininkų atstovų. Politikas teigia nepritariantis prancūzės Marine Le Pen demonstruojamam nacionalizmui ir radikalizmui. „O mes atsiribojome nuo radikalumo, aš tuo labai džiaugiuosi", - sakė E. Zingeris, mintyse veikiausiai turėdamas Gintaro Songailos sparno pasitraukimą iš partijos.
„Reikia pasakyti liberalams: atsiprašau, ponai, čia mūsų rinkėjai ir jūsų kalbėjimas apie katalikiškas vertybes yra juokingas", - tęsė E. Zingeris.
J. Razma gavo aptarti partijos strategiją artėjant 2016 m. Seimo rinkimams. Politikas sakė, kad pirmiausia reikia suformuoti tinkamą partijos vadovybę. Beje, jis iš anksto paskelbė sutinkantis tapti I. Degutienės pavaduotoju, jeigu lyderio rinkimus laimėtų būtent ji.
Politikas taip pat akcentavo partijos vadybos trūkumus. „Kažkada diskutavome, kad yra toks geras vadyboje autobuso principas: ateina stotelė, pasižiūrim, kurie keleiviai labiausiai trukdo autobuso bendruomenei ir išsodiname. Bet ar mes pakeitėme bent vieną šešėlinį ministrą, ar pakeitėme nors vieną regiono vadybininką? - sakė J. Razma.
Politiko nuomone, konservatoriai kaip niekas kitas kupini gerų idėjų, tačiau visos jos guli neįgyvendintos.
M. Adomėnas sako, kad partijos sėkmė negali apsiriboti ties vienais rinkimais: tikslas turi būti esminė partijos rekonstrukcija, Sąjūdžio veikimo būdų atradimas iš naujo, gebėjimas kalbėtis su žmonėmis žemiausiame, žolės šaknų lygyje.
Politikas teigė manantis, kad partija patiria tam tikrą krizę, plaukia pasroviui. Priežastys, anot M. Adomėno, yra sisteminės.
„Dešinėje yra tendencija liberaliųjų jėgų stiprėjimo ir, jeigu mes nesusizgibsime, tuomet gali laukti ilgalaikė stagnacija", - sakė M. Adomėnas.
Jo manymu, partijos padėtis šiuo metu - bandymas suvokti, kas vyksta: kitaip tariant, tai tarsi graibymasis tamsoje užlipus ant ko nors.
I. Degutienė savo ruožtu svarstė apie Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Ji pastebėjo, kad tik dabar Lietuva ėmė skirti dėmesį tarptautinėms grėsmėms, tačiau vylėsi, kad 2020 m. tarptautinė aplinka bus ramesnė. Ši politikė taip pat skyrė didelį dėmesį socialinės atskirties mažinimui ir pateikė Vokietijos gerovės valstybės modelį bei pripažino, kad Švedijos modelis jai nepriimtinas.
L. Andrikienė turėjo aptarti konservatorių ir krikščionių demokratų santykį partijoje. Politikė pripažino, kad kai kuriuose skyriuose takoskyrų vis dar esama, bet, jos nuomone, vienybė yra įmanoma.
