Kodėl dokumentas pašalintas?
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Gintautas Mažeikis Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ teigė, jog provokacijos Baltijos jūros regione buvo laukiama.
„Pirmiausia reikia priminti, kad apie galimą provokaciją Baltijos jūroje, ar pasienyje su Baltijos šalimis jau buvo kalbama bent keletą mėnesių viešai. Todėl visi taip aktyviai ir sureagavo. Nes šios naujienos buvo laukiama, tik nebuvo suprantama, kur ir kokiu būdu ji pasirodys“, – kalbėjo jis.
VDU profesorius sutiko, jog Lietuvos ir Suomijos reakcijos skiriasi.
„Lietuva labai greitai reagavo ir karštakošiškai truputį, o suomiai bandė pirmiausia suprasti, kas čia dedasi“, – situacijos vertinimą pateikė G. Mažeikis.
Šie Rusijos planai keisti jūrines sienas Baltijos jūroje trečiadienį iš viešosios erdvės dingo. Anot G. Mažeikio, tai galėjo būti padaryta ne dėl to, jog tokio plano atsisakoma, bet jį redaguoti, ištaisyti jame buvusias klaidas.
„Ar iš tikrųjų jie nenori ateityje daryti jokios provokacijos tokiu būdu, labai sunku pasakyti. Nes dokumentas galėjo būti išimtas ne todėl, kad jie nurimo, o todėl, kad jiems yra gėda“, – Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ sakė G. Mažeikis.
VDU profesorius kalbėjo, jog svertus Vakarai šioje situacijoje turi kelis.
„Mes protestuosime, rašysime skundus, juos teiksime visam pasauliui, teiksime popierius Rusijai, kad mes nepatenkinti. Žinoma, kad juos reikia daryti, tai yra privaloma. Tačiau kaip rodo Ukrainos, Sakartvelo atvejai, jų visiškai nejaudina visas kompleksas popierių.
Kitas dalykas, kuris yra lygiai tiek pat būtinas, yra realus karinis atgrasymas. <...> Tai gali būti jūros laivyno kariniai mokymai, sustiprinant karinius Lietuvos jūros pajėgumus.
Čia galima prisiminti, kaip ukrainiečiai sėkmingai skandina Juodosios jūros laivus kurdami ir patys gamindami jūros dronus. Gal būtų galima nupirkti tų dronų, kuriais ukrainiečiai triuškina Rusijos laivus“, – pasiūlymą Žinių radijo eteryje pateikė VDU profesorius G. Mažeikis.
Toliau pašnekovas tikino, jog Rusija yra itin pažeidžiamoje būklėje, tad kėlė klausimą, kodėl dabar tokį triukšmą turėtų kelti.
„Man toks įspūdis, kad ne visai blaivus admirolas rašė tą dokumentą“, – kalbėjo G. Mažeikis.
Valdžios reakcija
Į Rusijos viešus planus keisti jūrines sienas su Lietuva ir Suomija sureagavo ir Lietuvos valdžia. Seimo vadovė Viktorija Čmilytė–Nielsen Maskvos užmojus pavadino įtampų didinimu ir eskalacija. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, jog Rusija vykdo dar vieną hibridinę operaciją. Ko siekia Rusija LNK vidurdienio žiniose svarstė Seimo Užsienio reikalų komiteto narys, buvęs užsienio reikalų ministras Audronis Ažubalis.
„Tai yra toks pareiškimas, kuris yra niekuo neparemtas. Nes jeigu kalbėsime apie karines galimybes, pradėkime nuo pačio rimčiausio dalyko, tai tiek Karaliaučius, tiek ir Sankt Peterburgas yra jau dabar NATO pajėgų lengvai uždaromi.
Jie net negali pajudėti niekur. Kita vertus, tai yra chaoso politikos įgyvendinimas. Rusija stengiasi sudaryti kuo daugiau įtampos židinių pasaulyje. <...> Tam, kad išgąsdintų atsargiausius NATO sąjungininkus. Ir sukurtų tokią nenuspėjamumo situaciją pasaulyje, kad NATO pasakytų, jog reikia nustoti konfrontuoti su Rusija.
Manau, kad tai ir yra pagrindinis jų tikslas – išgąsdinti atsargiuosius ir suskaldyti NATO“, – situacijos vertinimą pateikė Seimo narys A. Ažubalis.
O jūrinės NATO ir Rusijos pajėgos, pasak pašnekovo, yra tiesiog nesulyginamos. NATO pajėgos, pasak jo, dešimtimis kartų didesnės.
A. Ažubalis svarstė, jog šie pareiškimai Lietuvos visuomenės tikrai neišgąsdins, nes girdėjome dar ne tokių.
„Bet gal kokį portugalą, ispaną, italą ar prancūzą pasieks, sakys, kad kažkas vyksta“, – kalbėjo A. Ažubalis.
Visą LNK vidurdienio žinių pokalbį su A. Ažubaliu žiūrėkite čia: