Mykolo Romerio universiteto docentas V. Valentinavičius „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ teigė, kad į „tvirtų rankų“ lyderių gretą prie A. Smetonos ir A. Brazausko puikiai tinka D. Grybauskaitė, kuri „tikrai nėra pats demokratiškiausias vadovas“.

„Ji labai tinka į šitą gretą. A. Brazauskas nebuvo „kietos rankos“, kaip tik skųsdavosi žmonės, kad jis per minkštas, per lėtas, delsia, bet kaip šeimininkas jis tinka. Tai – „šeimininkas, kuris duoda dovaną žmonėms“, – dėstė V. Valentinavičius.

Apžvelgdamas lyderius politologas atkreipė dėmesį, kad Valdas Adamkus pirmojoje kadencijoje buvo kur kas ambicingesnis, o antrojoje – jau „silpnesnis už savo aplinką“

„A. Brazauskas labiau primena V. Adamkaus antrą kadenciją“, – sakė V. Valentinavičius.

A. Brazauskas, pasak jo, įkūnija paternalizmo modelį Lietuvos gyvenime. Tai yra tėvo, turinčio maitinančią, o ne stiprią ranką, figūra.

„Dabar šitą modelį bando taikyti, nepaisant jauno amžiaus, Ramūnas Karbauskis. Jis pozicionuoja save labai aiškiai – didelis ponas, kuris turi daug dovanų : „aš dovanojau Naisius Lietuvai, visokius teatrus, pagoniškus totemus“, dabar dovanoja tautinius kostiumus“, – kalbėjo V. Valentinavičius.

Bjaurus požiūris „aš valdovas – tu balvonas“

Istorikas, žurnalistas Virginijus Savukynas teigė, kad D. Grybauskaitė, premjeras Saulius Skvernelis, valstybės politikai ir oligarchai yra „krištolinio tyrumo įsikūnijimas“ palyginus juos su valdininkų sluoksniu. Pasak jo, Lietuvoje didžiausia problema yra mąstymas „aš valdovas – tu balvonas“.

„Dažniausiai žmogus susiduria ne su S. Skverneliu, ne su D. Grybauskaite, ne su Viktoru Pranckiečiu ir R. Karbauskiu, bet su valdininkais, eidamas dėl kažkokių reikalų. O ten ir prasideda: „aš valdovas – tu balvonas“ ir visokie pertekliniai reikalavimai“, – sakė V. Savukynas.

Jis laidoje pateikė pavydį, kaip vienas pilietis negavo paramos projektui. Paklausus – kodėl, buvo atsakyta: „jis kritikavo valstybės tarnautoją. Tai kodėl jis nori nori valstybinių pinigų?“.

„Netgi ne D. Grybauskaitė sako, kad „aš valstybė“ , o kažkoks mažas rajono savivaldybės valdininkėlis sako: „aš valstybė, ir aš viską sprendžiu, ir kritika, kurios galimybė yra įrašyta Konstitucijoje, čia yra negalima“. Su tuo susiduria kasdien žmonės“, – sakė V. Savukynas.

Jo manymu, čia glūdi nusivylimo politikais priežastys visuomenėje.

„Negi ant kažkokios Aldonos pyksi? Tada blogas yra S. Skvernelis, R. Karbauskis ir Andrius Tapinas“, – sakė V. Savukynas.

Tvirtos rankos ilgesys – nesaugumui kompensuoti

Istorikas aiškino, kad tvirtos rankos poreikis iškyla, kai žmonės jaučiasi nesaugūs. O dabar šį pojūtį lemia ne tik geopolitinė situacija, bet ir socialinė dinamika – ypač greiti pokyčiai.

„Žmonės nėra tikri ne tik dėl savo darbo vietos, bet dėl savo profesijos, kuri gali po dešimties metų išnykti. Dabar žmogui reikia priimti daug sprendimų, tai sekina, bet koks neuropsichologas, kuris tyrinėja smegenis pasakys, kad tai – smegenims peilis, sprendimų priėmimas yra labai sudėtingas dalykas. Žmonės nori tą atsakomybę nusimesti, ir tos tvirtos rankos, lyderio, kuris pasakytų, kaip gyventi“, – kalbėjo V. Savukynas.

Pasak jo, tai būdinga ne tik Lietuvai. Istorikas atkreipė dėmesį į Jungtines Valstijas, kur žmonės išsirinko Donaldą Trumpą.

Valdančiųjų atstovas rado už ką pagirti prezidentę

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos komunikacijos vadovas L. Ulevičius mano, kad žmonės A. Smetoną ir A. Brazauską prisimena ne dėl to, kad jie „kažkokie ponai“, bet dėl veiklos nuoseklumo.

„A. Smetoną – dėl tautiškumo ir šovinistinio požiūrio į visuomenę, o A Brazauską – dėl nuoseklaus vagos kasimo ir ėjimo į priekį. (..) Kalbant apie D. Grybauskaitę – su visais jos trūkumais, ji turi tam tikrą aiškią vertybinę poziciją, kurią nuosekliai gina per abi kadencijas. Galima sakyti – per daug grasinimo visiems pareigūnams, per daug kontrolės, bet neatimsime iš jos nuoseklumo“, – sakė L. Ulevičius.