Į LRT Radiją laišku kreipėsi vilnietis Audrius, panoręs daugiau sužinoti apie vasaros laiką. „Norėčiau daugiau sužinoti apie situaciją, įvedus vasaros laiką. Kodėl dabar su Maskva, kurią nuo mūsų skiria beveik tūkstantis kilometrų, Lietuvos laikas sutampa, o kaimyninėje Varšuvoje laikas skiriasi viena valanda. Niekaip negaliu to suprasti“, – laiške rašo vyras.
G. Tautvaišienė sako, tai – labai logiškas klausimas. „Jis kyla, nes vienos šalys dar laikosi vasaros laiko įvedimo, o kitos jo atsisakiusios. [...] Varšuva patenka į pirmą laiko juostą, Vilnius – į antrą, o Maskva – į trečią. O kai šiais metais Rusija atsisakė įvesti vasaros laiką, taip išėjo, kad su Varšuva mus dar viena valanda skiria, o su Maskva sutapome“ – aiškina VU Astronomijos observatorijos vedėja.
Ji tikisi, kad kitais metais, kai baigsis Europos Sąjungos (ES) priimta direktyva dėl vasaros laiko įvedimo, pastarasis ir mūsų šalyje nebebus taikomas.
– Pone Tautvaišiene, ką atsakytumėte mūsų klausytojui? Kodėl Lietuvos ir Maskvos laikas toks pats, o Varšuvos – skiriasi?
– Sakyčiau, kad užduotas labai logiškas klausimas. Jis kyla, nes vienos šalys dar laikosi vasaros laiko įvedimo, o kitos (jau dauguma jų) jo yra atsisakiusios. Astronomai yra suskirstę visą Žemės rutulį į 24 laiko juostas. Viskas priklauso nuo to, kokiu atstumu esame nuo pusiaujo. [...]
Grinviče (angl. Greenwich Mean Time – GMT) yra pasirinktas nulinis atskaitos laikas, nuo jo ir pradedamos skaičiuoti laiko juostos. Varšuva patenka į pirmą juostą, Vilnius – į antrą, o Maskva – į trečią. O kai šiais metais Rusija atsisakė įvesti vasaros laiką, taip išėjo, kad su Varšuva mus dar viena valanda skiria, o su Maskva sutapome.
– O kokios dar šalys patenka į laiko juostą, kuriai priklauso ir Lietuva?
– Antroje yra tikrai nemažai šalių: ir mūsų kaimynės Estija, Latvija ir viskas, kas žemyn nuo mūsų eina pusiaujo link. Visos tos šalys į tą juostą ir patenka.
– Regis, Lietuva, žvelgiant į visą jos teritoriją, patenka į dvi laiko juostas. Ko gero, apskritai laiko juostos neatitinka valstybių, ypač didesnių, sienų?
– Taip. Astronominiu požiūriu Žėmės rutulys yra suskirstytas į taisyklingas laiko juostas, bet, jei yra mažesnė šalis, ji patenka į dvi laiko juostas. Tokiu atveju yra pasirenkama, kurioje juostoje yra didesnė tos šalies teritorija. Paprastai mažesnės šalys patenka į vieną laiko juostą. Didesnės valstybės, tokios kaip Rusija, laiko zonų yra pasirinkę maždaug dešimt. Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) yra trys ar keturios laiko juostos. Daug kas priklauso ir nuo politinių sprendimų.
– Geopolitiškai žvelgiant, ar būtų politiškai logiškiau, jei su Lenkija būtume vienoje juostoje, o su Rusija – jau kitoje?
– Astronominiu požiūriu tai labiau priklauso nuo to, kada toje vietovėje saulė vidudienį yra zenite. Pagal tai yra į laiko juostas padalinta Žemė. O dėl to, kokiai juostai priklausyti, tai šiuo metu vasaros laikas įvedamas visose ES šalyse ir JAV. Ir dar yra šalių, bet paminėtos – didesnės teritorijos. Kol kas dar įveda vasaros laiką, bet jau daugelį metų rekomenduojame, kad jau tikrai laikas to atsisakyti, nes, pavyzdžiui, Lietuvoje įvedus vasaros laiką, jau saulė nebūna zenite vidurdienį, valandos skirtumas yra, o Klaipėdoje dar ir didesnis.
Mes sakome, kad Lietuvoje per anksti keliamės, nereikia įvedinėti vasaros laiko. Vasaros laikas buvo įvestas sunkiu metu, karo metais. Taip buvo bandoma gauti didesnę ekonominę naudą, labiau išnaudoti žmones. Šiuo metu jau nereiktų tokių metodų tęsti.
- Trumpam prisiminkime kai kuriuos momentus, jau tapusius istorija. Štai pirmą kartą Lietuvoje vasaros laikas buvo taikytas 1981–1989 metais. Iki 1991 metų Lietuva, iš esmės priklausanti antrai laiko juostai, gyveno jos ritmu. Tačiau po 1998 metų reformos mūsų šalis buvo priskirta pirmai laiko juostai ir pusantrų metų gyveno pagal vadinamą tuometės Europos reikalų ministrės Laimos Andrikienės laiką. Pone Tautvaišiene, Jūsų manymu, koks laikas yra palankesnis?
Ir tada, kai buvo įvestas šis laikas, sakėme, kad turėtume gyventi savo laiko zonos laiku. Dėl to nekyla jokių abejonių.
– Buvo minimas ir toks terminas, kad 2016 metai bus paskutiniai, kai sukinėsime rodykles. Ar apskritai į mokslininkų rekomendacijas kas nors atsižvelgia, ar jų klausia, kaip būtų geriau?
– Taip. Visą laiką klausia. Mes ir visų šalių astronomai sako, kad turėtume gyventi natūraliu laiku. Kaip minėjau, jau daugelyje šalių tos vasaros laiko įvedimo praktikos atsisakyta. Jau vis dėlto yra mažuma šalių, kur tas laikas taikomas. Todėl tikimės, kad, kai baigsis ES priimta direktyva dėl vasaros laiko įvedimo, kuri turėtų baigtis kitais metais, gal tas blaivus protas ir nugalės.
