Koalicijos be Darbo partijos: arba „vaivorykštė“, arba visi likusieji, išskyrus konservatorius ir „darbiečius“

Prezidentės Dalios Grybauskaitės pareiškimas, kad ji parems tik tą politinę jėgą, kuri formuos valdančiąją koaliciją be Darbo partijos, gali būti taktinis šalies vadovės žingsnis siekiant priversti Viktorą Uspaskichą atsitraukti – sutikti su mažesne įtaka. Taip prezidentės pareiškimą vertina Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Ainė Ramonaitė.

„Nemanau, kad toks prezidentės žingsnis negali būti vien tik emocingas pareiškimas, manau, kad turėjo tai apmąstyti, kas bus po to, kokie galimi variantai ir kaip tai komplikuos padėtį. Man susidaro įspūdis, kad čia galbūt yra bandymas susilpninti Darbo partijos pozicijas, kad jie mažiau keltų reikalavimų ir kad galbūt vėliau prezidentė nusileis dėl dalyvavimo koalicijoje, bet taip bus susilpnintos jų pozicijos ir jiems teks mažiau vietų Vyriausybėje arba kažkokie žmonės negalės dalyvauti. Čia toks gali būti taktinis ėjimas – ne galutinis sprendimas, bet tiesiog silpninant jų pozicijas“, - svarstė mokslininkė.

Politologė taip pat teigia, kad koaliciją formuojant be Darbo partijos, egzistuoja tik keletas galimybių: 1) „vaivorykštės“ koaliciją galėtų formuoti socialdemokratai ir konservatoriai, galbūt prisijungdami liberalus; 2) dauguma galėtų būti formuojama apeinant „darbiečius“ ir konservatorius iš socialdemokratų ir visų likusių – „tvarkiečių“, liberalų, Lenkų rinkimų akcijos ir „Drąsos kelio“.

Pirmuoju atveju dauguma turėtų 81 mandatą, antruoju – 74.

„Kaip skaičiavau, arba socialdemokratai gali sudaryti koaliciją su Tėvynės sąjunga, arba yra teorinė galimybė susivienyti visoms kitoms partijoms – be Darbo partijos ir Tėvynės sąjungos. Teorinė galimybė yra, kad išeitų sukurti minimalią daugumą. Tai būtų „Tvarka ir teisingumas“, liberalai, lenkai, „Drąsos kelias“. Tai klausimas, ar tokia koalicija apskritai būtų bent kiek stabili ir ar turėtų kokią nors ateitį? Vargu...“, - teigė A. Ramonaitė.

Pasak politologės, šiuo metu situacija kebli dėl to, kad socialdemokratai, Darbo partija bei partija „Tvarka ir teisingumas“ buvo sutarę bendradarbiauti jau prieš rinkimus, taigi rinkėjai iš esmės tikėjosi, kad šios partijos formuos daugumą – prezidentės pareiškimas visą situaciją sugriovė.

„Tai buvo savotiškai kaip įsipareigojimas rinkėjams, todėl persiorientavimas ir koalicijos sudarymas su partija, su kuria niekada nenorėjo daryti koalicijos ir tą viešai skelbė, prieš rinkėjus atrodo įdomiai. Aš manau, kad dėl šios priežasties socialdemokratai gali nenorėti formuoti „vaivorykštės“ labiau nei dėl ministerijų pasiskirstymų“, - teigė A. Ramonaitė.

Pati mokslininkė sakė mananti, jog vis tik geriau būtų formuoti koaliciją su silpnesne Darbo partija, nes „vaivorykštės koalicija“, anot jos, įneštų sumaišties į pačią politinę sistemą – sistema prarastų savo dipoliškumą.

„Vaivorykštės koalicija“ įneštų neaiškumo ir sumaišties, nes vis tiek yra demokratijos logika – yra dipolinė logika, kad arba valdžioje yra vieni, arba kiti. Žmonės žino, kad jeigu balsuoja už vienus, jie greičiausiai eis į koaliciją su tais, jeigu už kitus, tai eis su kitomis partijomis. Jeigu visos tos kortos sumaišomos, jeigu išankstiniai susitarimai paneigiami, o koalicijos galimos su bet kuo ir bet kam, tada žmonėse gali kilti pasipiktinimas, neaiškumas, už ką balsuoti. Ilgalaikėje perspektyvoje, man atrodo geresnis variantas, kad būtų kairiųjų vyriausybė, o ne „vaivorykštė“, - svarstė A. Ramonaitė.

DELFI primena, kad po rinkimų socialdemokratai, Darbo partija ir partija „Tvarka ir teisingumas“ sudarė neformalią valdančiąją daugumą, bet prezidentė pirmadienį pareiškė tikriausiai siūlysianti socialdemokratų vedlį Algirdą Butkevičių į premjerus, tačiau remsianti tik daugumą be Darbo partijos.