Išskirtiniame interviu DELFI premjeras tikino prašęs tik informacijos, ir tai esą neturėtų bauginti.

„Apie pažymas kalba tie, kurie bijo tų pažymų. Kažkada tai buvo labai plačiai taikoma, prisiminkime poną Sabatauską, kuris buvo apmėtytas neaiškiomis pažymomis, kai buvo teigiama, kad jis pasiruošęs prekiauti generalinio komisaro postu. (…) Buvo pažymos, kurios viceministrus vertė iš postų, ir kitų žmonių žmonių likimus laužė“, – sakė S. Skvernelis.

S. Skvernelis tokiu būdu priminė 2015 m. istoriją, kai ieškant kandidato į generalinio prokuroro postą, anot portalo lrt.lt šaltinių, šalies vadovė užsiminė apie tuometinį Seimo Teisės ir teisėtvarkos pirmininką J. Sabatauską kompromituojančią pažymą, taip pat joje neva buvo minimi Bronius Bradauskas ir Vytautas Gapšys. DELFI primena, kad tuomet J. Sabatauskas kreipėsi į visas teisėsaugos institucijas, klausdamas, apie kokią pažymą eina kalba. Visos jos atsakė, kad jokių pažymų apie jį neturi. Galiausiai Prezidentūra pasiteisino tuo, jog nuolat iš žmonių, tiek telefonu, tiek el. paštu gauna įvairios informacijos, kurios netikrina, tačiau iškart siunčia teisėsaugos institucijoms. Tuomet Prezidentūros atstovai teigė, kad informaciją apie J. Sabatauską perduota STT, tačiau ši istorija baigėsi niekuo. Plačiau apie tai galima skaityti čia.

Premjeras teigė nekalbąs apie pažymas, esą jis tik paprašė jam reikalingos informacijos iš žvalgybos subjektų.

„Tos informacijos paprašiau kaip Ministras Pirmininkas, atsakingas už šalies viešąjį saugumą. Ta informacija iš vienų institucijų jau atėjo, iš kitų ateina. Ten, kur reikia, laikantis principo „būtina žinoti“ yra supažindinama, ir bus supažindintos su ta informacija ir kitos institucijos“, – sakė S. Skvernelis.

Kalbant šia tema jis prisiminė įvykius Prancūzijoje. „Kada iš labai aukštų pareigūnų lūpų kalbama, kad „Jums bus tuoj kaip Paryžiuje“, (...) mes negalime leisti tokios situacijos, kokia buvo beveik prieš dešimt metų, čia, prie Seimo, kada kilo riaušės.

Buvo taikus profesinių sąjungų mitingas, kuriuo pasinaudojo dalis nedraugiškų Lietuvai jėgų ir dalis kriminalinio pasaulio atstovų. Mes tuo metu informacijos, kada prašėme žodžiu, negavome nieko – „viskas tvarkoje“. Dabar institucijų yra užklausta raštu, ir tos institucijos savo parašais patvirtins vieną ar kitą informaciją“, – sakė S. Skvernelis.

S. Skvernelis 2009 m., kai vyko riaušės prie Seimo, buvo generalinio komisaro pavaduotojas, ir tai buvo vienas iš tų asmenų, kuris žiniasklaidai teikė informaciją apie pareigūnų veiksmus.

Paaiškino savo žodžius dėl konservatorių

Premjeras S. Skvernelis paaiškino, kodėl pastarąją savaitę iš Seimo tribūnos konservatorius kaltino esant susijusius su Kremliui priklausančiomis specialiosiomis tarnybomis, rašė ELTA.

Jis Delfi TV aiškino, kad tokius jo pareiškimus lėmė tai, jog tokiais pačiais kaltinimais jam ir jį į premjerus delegavusiai „valstiečių – žaliųjų“ partijai žarstosi konservatoriai.

Kartu premjeras pabrėžė, kad jo viešai pareikšti kaltinimai išvien dirbant su Kremliaus specialiosiomis tarnybomis ir tikslingai keliant chaosą šalyje yra visiškai nesusiję su klausimais, kuriuos jis uždavė Valstybės saugumo departamentui.

„Ta politinė jėga (konservatoriai. – ELTA) dažnai kaltina kitus ir mūsų valdančiąją daugumą, ir mūsų partiją, ir frakciją Seime, vadina Kremliaus agentais. Na, yra kitokie požymiai, patys konservatoriai pareiškė apie jų prezidentų vidinius rinkimus, kad vienas iš jų kandidatų galimai irgi yra „įtakotas“ Kremliaus. Tokia informacija arba tokie veiksmai, destrukcija, kurią bando įnešti į valstybę, sudaro tokias prielaidas manyti. O ar taip yra, ar nėra, atsakys tarnybos. Nors mano užklausime nėra nė viena partija ar politinė jėga įvardinta“, – kalbėjo premjeras.

Paklaustas, ar visgi jis mano, kad Tėvynės sąjunga yra susijusi su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, premjeras dar kartą metė kaltinimus valdantiesiems oponuojančiai partijai.

„Kas gali paneigti tokią galimybę“, – Delfi TV teigė Vyriausybės vadovas.