Ilgai aistras kurstęs V. Ušackas praėjusią savaitę paskelbė, kad sieks šalies vadovo posto 2019-ųjų pavasarį vyksiančiuose rinkimuose. Visuomenės nuomonės apklausų lentelėse ryškiausios šios pavardės: ekonomisto G. Nausėdos, Kauno mero Visvaldo Matijošaičio, Vyriausybės vadovo S. Skvernelio ir konservatoriaus V. Ušacko. S. Skvernelis ir G. Nausėda kol kas nei paneigia, nei patvirtina savo kandidatūrų į prezidento rinkimus. Jei šie asmenys nuspręstų kovoti dėl šalies vadovo posto, kurio iš jų elektoratas būtų artimesnis V. Ušackui?
Artimesnis G. Nausėdai ar S. Skverneliui?
Anot Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ vadovo Vlado Gaidžio, dėl elektorato V. Ušackas yra artimesnis G. Nausėdai nei S. Skverneliui, nors jis esą stengiasi susižerti visą elektoratą.
„Jų (V. Ušacko ir G. Nausėdos – LRT.lt) elektoratas yra netgi identiškas, nors V. Ušackas šiuo metu labai neblogai laikosi antruoju pasirinkimu, todėl jo elektoratas išsiplečia – už jį balsuotų ir turintys vidurinį išsilavinimą, ir aukštesnį, ir miestų gyventojai, ir rajonai. Tiek už V. Ušacką, tiek už G. Nausėdą pasiruošę balsuoti didmiesčių gyventojai, ypač Vilniaus, aukšto išsimokslinimo, aukštos kvalifikacijos darbuotojai. Kalbant apie amžių, nėra ryškios takoskyros, nors už G. Nausėdą labiau pasiruošę balsuoti jaunesni rinkėjai, o štai S. Skvernelio elektoratas jau gerokai vyresnis. Regionų favoritas kol kas yra S. Skvernelis, o miestų – G. Nausėda, bet V. Ušackas siekia ir tų, ir tų“, – LRT.lt komentavo sociologas.
Tuo metu bendrovės „Baltijos tyrimai“ generalinė direktorė Rasa Ališauskienė sako, kad tai, kur dabar važinėja ir su kuo susitikinėja V. Ušackas, esą rodo, kad šis kandidatas į prezidentus labiau kartoja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkiminę kampaniją: „Važinėja daugiau per rajonus, mažesnius miestelius, o ne didesnius miestus. Bent jau dabar šis kandidatas siekia ne sostinės ir ne elitinės auditorijos. G. Nausėda irgi važinėja po regionus, bet su ekonominėmis paskaitomis, o V. Ušackas pradėjo tikrą rinkimų kampaniją. Taigi V. Ušacko auditorija kol kas panašesnė į S. Skvernelio. Prisistatydamas Kaune jis taip pat bando rodyti, kad yra ne Vilniaus, o visos Lietuvos kandidatas.“
Savo „Facebook“ paskyroje V. Ušackas nurodo ketinantis artimiausiu metu susitikti su rinkėjais Utenoje, Panevėžyje, Ukmergėje ir Londone.
Kaip teigia R. Ališauskienė, V. Ušackas geriau žinomas didžiuosiuose miestuose nuo to laiko, kai dar dirbo diplomatu, taigi esą natūralu, kad jam reikia pasiekti tuos, kurie jo neatsimena ar apskritai nežino.
Anot sociologo V. Gaidžio, kovojant dėl to paties elektorato, svarbūs bus kiti klausimai, pavyzdžiui, požiūris į Rusiją, Europos Sąjungą (ES), Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentą Donaldą Trumpą. „Štai čia kartais viską lemia vienas žodis. Bus įdomu išgirsti, ką kandidatai sako šiais klausimais, kaip Lietuva turėtų elgtis. Dabar jau žengiama į antrąjį etapą – kandidatai skelbiasi dėl dalyvavimo rinkimuose, o apžvalgininkai ir politikai pradeda sakyti, kuris yra geras kandidatas, o kuris – blogas. Taigi kiekvienas turės atsakyti dėl Rusijos ir kitų, o čia kiekvienas parinktas žodis gali pakeisti žmonių požiūrį į juos“, – LRT.lt kalbėjo V. Gaidys.
Politologas: daug kas priklausys nuo konservatorių
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Mindaugas Jurkynas LRT.lt teigia, kad V. Ušackas taikosi į antrąjį rinkimų turą ir nuo to esą priklausytų jo tolesnė strategija, su kuo ir kaip varžytis. „Spėliojant, tai turėtų būti G. Nausėda, ir antrajame ture abu kandidatai užims centristinę poziciją, kad turėtų platesnį balsuotojų ratą“, – aiškino politologas.
Jo nuomone, V. Ušackas save pozicionuoja kaip žmogų, kuris turi patirtį, reputaciją, dirbęs diplomatinėje tarnyboje. „Jis dirbęs su projektu „Misija Sibiras“, buvo ES atstovu Afganistane. Visa tai didina jo bendrą matomumą. Nesakyčiau, kad jis orientuojas tik į tikslinę grupę, bet jis patyręs diplomatas ir šmėžuojantis blizgių viršelių puslapiuose, turbūt nepanašus į tą, kuris su guminiais batais braido po arimus. Šaržuojant, jis yra atstovaujantis elitui teigiama prasme“, – komentavo VDU profesorius.
M. Jurkyno teigimu, V. Ušacko poziciją dėl elektorato stipriai gali remti ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos, kuriai jis priklauso, veiksmai. „V. Ušackas, kaip buvęs ir esamas konservatorių partijos narys, tikrai negalės sakyti, kad nėra konservatorius. Jis paskelbė apie savo kandidatūrą prieš vidinius rinkimus partijoje, o tai sukėlė nepasitenkinimą ir partiją pastatė į keblią padėtį. Tokiu atveju, manau, jam gali tekti varžytis dėl tų balsų, kurie gali likti nuo konservatorių partijos, nes jei bus pasakyta, kad jis pažeidė partijos nuostatus ir jį pašalins iš partijos, tai gali būti signalas konservatorių rėmėjams“, – aiškino M. Jurkynas.
Kol kas 2019 metų gegužę vykstančiuose prezidento rinkimuose pareiškė norą dalyvauti šie kandidatai: Naglis Puteikis, Aušra Maldeikienė, Valentinas Mazuronis, Petras Auštrevičius, Žygimantas Pavilionis ir V. Ušackas. Kandidatuoti prezidento rinkimuose svarsto ir filosofas, vienas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio pradininkų Arvydas Juozaitis bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjundos lyderis, europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis.