K. Navickas užsimena, kad nebuvo palankus „valstiečių“ koalicijos partneriams, ir teigia, kad iš einamų pareigų pasitraukiąs oriai.
„Ta žinia buvo netikėta, iš anksto nesu nusimatęs, ką per daug sakyti (…) priešprieša su Seimu natūraliai randasi, aš vadovauju ministerijai, kuri, kaip žinia, iš principo yra laikoma kliūtimi verslui, ir labiau laikoma susijusia su draudimais nei kokiu nors pozityvu, - DELFI komentavo ministras. - Natūralu, kad premjeras, mane pakvietęs į darbą, buvo pažadėjęs ir to tvirtai laikosi, kad mes turime kovoti prieš tas blogybes. Seime paskutiniu metu radosi tam tikrų džiazavimų, tuo metu, kai mūsų pateikti įstatymai būdavo arba atmetami, arba net nepriimami svarstyti, arba teikiami savo.“
Paklaustas, dėl kokių priežasčių vis dėlto premjeras nutarė siūlyti jo atšaukimą, K. Navickas prisiminė vilkus.
„Vieną galėčiau paminėti – kompensaciją už vilkų padarytą žalą, kad ministerija turėtų kompensuoti. Kitas dalykas, koalicijos partneriai, medžiotojai, matyt, savo pasiekė, ir iš tikrųjų, kaip premjeras ir įvardijo, buvo reikalinga mano galva,“ - sakė K. Navickas.
Pasak jo, konfliktas kilo dėl to, kad nesutiko įdarbinti į pozicijas „žmonių iš politinio lauko“.
„Konfliktas yra tas, kad nepriėmėme mes nė vieno iš politinio lauko arba prieš tai jame dirbusių žmonių. Buvo įvairių siūlymų. Tą patį Spruogį galiu paminėti, ir Ačą, ir kitus. Natūralu, kad koalicijos partneriai nėra patenkinti, kad mes pakeisdami valstybinės miškų urėdijos darbuotojus , partijų atstovai nėra priimti“, - sakė A. Navickas.
Per aplinkos ministro K. Navicko darbo laiką ministerijos kuruojamose srityse vyko keli daug visuomenės ir suinteresuotų institucijų, nevyriausybinių organizacijų pasipiktinimo kėlę procesai.
Sausį nustatyta, kad įmonė „Metrail“ netinkamai sutvarkė 14,5 tūkst. tonų metalinių ir 500 tonų plastikinių pakuočių. Už šį kiekį neteisėtai išrašyti gaminių ir pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai buvo išduoti 1800 verslo įmonių. Gavę šiuos dokumentus iš „Metrail“, gamintojai ir importuotojai buvo atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Skaičiuojama, kad dėl to įmonės galėjo nesumokėti apie 30 mln. eurų taršos mokesčio. Juos sumokėti turinčios beveik 2000 įmonių abejoja, ar tai padarę išgyventų.
Taip pat reiškiamas nerimas dėl gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (GPAIS) situacijos. Seime aiškinamasi, kodėl neveikia šios programos funkcijos, dėl kokių priežasčių nėra faktiškai įgyvendinamas programos modulis ir kaip Aplinkos ministerija ketina spręsti susiklosčiusią situaciją, kai verslui metų gale gresia beveik 90 mln. eurų baudos dėl neveikiančios sistemos.
Daugiausiai visuomenės pasipiktinimo sukėlė Vyriausybės sprendimas padidinti metinę miškų kirtimo normą 6 proc., lyginant su praėjusio penkmečio norma. Tiesa, Aplinkos ministerija šiuo klausimu teikė poziciją normą palikti nepadidintą.
K. Navickui vadovaujant pradėtas rengti ir kontraversiškų reakcijų sukėlęs Nacionalinis oro taršos mažinimo planas, kurį ir premjeras yra pavadinęs „visišku oru“. Dabar planas yra tobulinamas diskutuojant su institucijomis.
ELTA primena, kad pirmadienį ministras pirmininkas Saulius Skvernelis paskelbė, jog keičia tris ministrus - K. Navicką, švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę bei kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonsson. Prezidentūrą teikimai atstatydinti ministrus turėtų pasiekti trečiadienį.