„Labai keistai visa tai atrodo. Man čia analogija kaip ir su išperkamąja mašinų nuoma. Lygiai tas pats klausimas buvo iškilęs ir labai aiškiai buvo išaiškinęs Konstitucinis Teismas ir visos kitos atsakingos institucijos, kad jokio išperkamumo negali būti“, – Eltai teigė Seimo vicepirmininkas „darbietis“ Andrius Mazuronis.
„Čia yra žongliravimas – moku aš pats išperkamąją dalį, o už nuomą nemoku. Bet akivaizdu, kad po kurio laiko tu tą būstą įgyji savo nuosavybėn. Tai akivaizdu, kad iš tų lėšų, kurios mokamos kas mėnesį, yra mokama ir išperkamoji nuoma“, – pridūrė Seimo vicepirmininkas.
Todėl politikas tikina siūlysiantis Seimo valdybai dėl šios situacijos kreiptis į teisėsaugos institucijas.
„Šį atvejį turėtų įvertinti teisėsaugos institucijos. Nes, man atrodo, tai yra akivaizdus piktnaudžiavimas, akivaizdus pažeidimas ir, deja, tai daroma prisidengiant neįgalumo taisyklėmis, kurios yra įvestos asmenims su negalia. Manipuliuojama tokiais jautriais visuomenei dalykais. Man dėl šito labai nesmagu“, – sakė parlamentaras.
„Akivaizdu, kad reikia gauti visus dokumentus ir išsiaiškinti, ar čia nuoma, ar išperkamoji nuoma, kaip yra vadinama. Nes akivaizdu, kad visa suma skiriama išpirkimui to nekilnojamo turto“, – sakė jis.
KT išaiškinimą dėl išperkamosios automobilių nuomos priminė ir Seimo vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma. Politikas mano, kad draudimas parlamentarams naudotis išperkamosios nuomos privilegija turėtų galioti ir būsto atveju.
„Konstitucinio Teismo buvo pasakyta, kad automobilis išperkamąja nuoma už parlamentines lėšas negali būti įgyjamas. Gali būti tik paprasta nuoma. Jeigu pritaikome šią analogiją ir būsto išperkamajai nuomai, tai, matyt, išeitų, kad išperkamoji nuoma taip pat yra neleidžiama“, – svarstė J. Razma.
Todėl politikas teigia, kad šią situaciją turėtų pasiaiškinti Seimo Etikos ir procedūrų komisija.
Savo ruožtu pats J. Džiugelis informuoja, kad per mėnesį būsto nuomai Seimas jam skiria 1400-1600 eurų. Jis akcentuoja, kad visa ši suma yra skiriama būsto nuomos padengimui.
„Pas mane nėra kaupiamosios dalies iš viso. Pas mane yra tik nuoma, o nuoma yra didesnė 500 eurų nei Seimas skiria nuomai skirtus pinigus. Aš už nuomą moku 2097 eurus. Sutartis yra maksimum 10 metų. Bet aš fiksavau 2 metams šią sutartį ir ji pasibaigs metai po Seimo kadencijos pabaigos. Aš padengiu dalį nuomos, kaip man ir priklauso“, – Eltai paaiškino J. Džiugelis.
Klausimų dėl išperkamosios buto nuomos susilaukęs J. Džiugelis: parlamentarui įsigyti nuosavą turtą yra sunku
Seimo vadovybei susidomėjus parlamentaro Justo Džiugelio buto nuomos sutartimi, į akcijos „Skaidrinam“ akiratį patekęs politikas tikina nepadaręs nieko blogo. Jo teigimu, jis nepažeidė nei galiojančių reglamentų, nei sukūrė neskaidrumo regimybę, kai iš parlamento kanceliarijos skiriamų lėšų iš dalies padengė išperkamosios nuomos R2B (Rent to buy) sutartį.
Iš konservatorių frakcijos pasitraukusio ir narystę partijoje suspendavusio politiko teigimu, naujai išlindusių ir klausimų dėl skaidrumo keliančių aplinkybių negalima lyginti su istorijomis, kai ankstesnėse kadencijose parlamentarai nuomojo brangius automobilius, o vėliau juos nusipirkdavo už likutinę vertę. Politikas primygtinai pažymi, kad iš mokesčių mokėtojų pinigų dengia ne paskolą, bet išsimoka nuomos dalį. Kita vertus, Seimo narys neatmeta galimybės įsigyti minėto nekilnojamo turto.
„Aš nuomojuosi iš tos įmonės būstą iki tol, kol galėsiu persifinansuoti ir įsigyti tą būstą: ar su paskola, ar iš kojinės ištraukęs (pinigus – ELTA)“, – Eltai teigė J. Džiugelis, akcentuodamas, kad toks sumanymas visiškai atitinka galiojančius reglamentus.
Pasak jo, iš parlamento kanceliarijos skiriamų yra lėšų yra apmokama tik buto nuoma.
„Nėra kaupiamosios dalies, yra tik nuoma, o nuoma yra didesnė 500 eurų nei, kad Seimas skiria nuomai skirtus pinigus. Aš už nuomą moku 2097 eurus. Sutartis yra maksimum 10 metų. Bet aš šią sutartį fiksavau 2 metams ir ji pasibaigs metai po Seimo kadencijos pabaigos. Taigi aš padengiu dalį nuomos, kaip man ir priklauso“, – sakė politikas.
J. Džiugeliui neužkliuvo kolegoms klausimų sukėlusi aplinkybė, kad jis nuomai skirtus mokesčių mokėtojų pinigus panaudoja dengdamas to būsto nuomai, kurį pats planuoja įsigyti ateityje. Tokio sprendimo politikas ne tik neatmeta, bet ir pripažįsta – tam padaryti jis turės pirmumo teisę.
„Aš turiu pirmumo teisę įsigyti šį būstą po nuomos sutarties pabaigos. Bet aš galiu to buto ir nenusipirkti, aš galiu jį parduoti, perleisti“, – teigė politikas, pridurdamas, kad tik vienu atveju jo situacija galėtų kelti klausimų.
„Jei mano būsto nuomos kaina arba išperkamoji dalis būtų mažesnė nei kad Seimas skiria. Tai tada būtų galima sakyti, kad rado landą ir valstybinėmis lėšomis pasidengia dalį išperkamosios nuomos. Bet šiuo atveju mano nuomos kaina yra didesnė nei Seimas skyrė“, – tvirtino politikas.
Galiausiai, tęsė J. Džiugelis, jam, kaip Seimo nariui, nėra lengva išspręsti apsigyvenimo nuosavame būste klausimus. Esą, pažymi politikas, bankai į paskolą pasiimti ketinančius parlamentarus žiūri itin skeptiškai „dėl terminuotos darbo sutarties“.
„Parlamentarui įsigyti nuosavą turtą sunku, nes bankai skeptiškai žiūri. Dirbant valstybei aš kaip pilietis esu suvaržytas“, – sakė J. Džiugelis, pridurdamas, kad būtent dėl to jis ir pasirinko nuomos pagal R2B (Rent to buy) sutartį.
Tačiau Seimo vadovybei ėmus kelti klausimus, J. Džiugelis sako, kad pats kreipsis į parlamento etikos sargus išaiškinimo. Be to, pripažįsta politikas, jo atvejis gali iš naujo įsukti diskusijas dėl parlamentarų apgyvendinimo.
„Gal mano atvejis įneš tam tikrų pokyčių sistemoje, nes ilgus metus diskutuojame ar reikia Seimo viešbučio (...). Mano atvejis nėra blogas skaidrinant būstų klausimą ir gal tai įžiebs platesnes diskusijas dėl Seimo viešbučio“, – apibendrino J. Džiugelis.
KK2 žurnalistams pradėjus domėtis Seimo nario sudaryta išperkamosios būsto nuomos sutartimi, J. Džiugelis pateikė savo paaiškinimą. Parlamentaras tikina iš Seimo nariui skiriamų lėšų dalies išperkamosios būsto nuomos nemokėjęs.
ELTA primena, kad iniciatyvos „Skaidrinam“ dėmesio susilaukęs Seimo narys J. Džiugelis pranešė suspenduojantis savo narystę TS-LKD partijoje. Politikas taip pat nusprendė trauktis ir iš konservatorių frakcijos Seime.
Klausimai dėl J. Džiugelio parlamentinių lėšų panaudojimo kilo paaiškėjus, kad konservatorius per trejus metus Seime ataskaitos spausdinimui ir platinimui išleido daugiau kaip 23 tūkst. eurų ir už tai mokėjo M. Ardišauskui, šiuo metu vadovaujančiam Atsakingo lošimų verslo asociacijai.
Dalis konservatorių paragino J. Džiugelį trauktis iš SRDK pirmininko pareigų. Antradienį politikas pranešė, kad suspenduoja vadovavimą komitetui.
Seimo Antikorupcijos komisija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl galimai fiktyvių darbo santykių, taip pat subūrė grupę J. Džiugelio ryšiams su lošimų lobistais nagrinėti. Savo ruožtu informaciją apie galimus J. Džiugelio ir azartinių lošimų verslo atstovo M. Ardišausko ryšius nutarė surinkti ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).
