Kelerius metus džiuginusios tendencijos keičiasi: kodėl lietuviai vėl bėga iš Lietuvos

„Migracijos balansas ilgus metus buvo neigiamas, išvykstančiųjų visuomet buvo daugiau, nei grįžtančių. Tik paskutinius du metus mes matėme tokius pokyčius, kad grįždavo daugiau, nei išvykdavo. Bet šiemet statistika yra tokia.

Tikriausiai tam yra ir objektyvios priežastys – geopolitinė situacija, po pandeminis laikotarpis“, – LNK sakė Tarptautinės migracijos organizacijos projekto „Renkuosi Lietuvą“ vadovė Edita Urbanovič.

Ji teigė, jog kasdien bendraudama su užsienyje gyvenančiais lietuviais, kurie galbūt planavo grįžimą į Lietuvą, žmonės atsargiau vertina tą galimybę.

„Galbūt dalis jų atidėjo tą sprendimą ir geresniems laikams“, – svarstė E. Urbanovič.

Jos teigimu, nors tyrimų kol kas nėra, būtent netoli Lietuvos vykstantis Rusijos sukeltas karas Ukrainoje yra viena iš priežasčių, kodėl užsienyje gyvenantys lietuviai grįžimą į gimtinę atideda.

„Taip, tai yra karas, infliacija Lietuvoje ir neapibrėžtumas, kaip situacija išsispręs“, – sakė Tarptautinės migracijos organizacijos projekto „Renkuosi Lietuvą“ vadovė.

E. Urbanovič teigė, jog į Lietuvą grįžti planuoja įvairiausi žmonės.

„Jeigu žiūrėtume statistiškai, kokie žmonės dažniau grįžta, tai amžiaus grupė būtų nuo 30 iki 40 metų. Taip pat grįžimą paskatina ir šeima, mažamečiai vaikai, sprendimas priimamas tuomet, kai vaikams yra laikas pradėti lankyti mokyklą.

Bet tai yra labai platus spektras, pusmečiui padirbėti į užsienį išvykę asmenys, šeimos su vaikais, seneliais, kurie užsienyje praleido 20 metų ir daugiau“, – LNK pasakojo Tarptautinės migracijos organizacijos projekto „Renkuosi Lietuvą“ vadovė.

Anot LNK pašnekovės, buvo atliktas ir tyrimas, kuriuo buvo norima išsiaiškinti, kaip sekasi į Lietuvą parvykusiems žmonėms čia gyventi, kokie iššūkiai dažniausiai laukia.

„Daugiausiai minimi sunkumai ieškant darbo, būsto. Ir grįžtantiems su vaikais daugiausiai iššūkių kelia vaikų integracija į švietimo sistemą. (…) Dažniausi sunkumai yra tie, kad gauti vietą valstybiniame darželyje yra ganėtinai nelengva, bet su tuo susiduria ir vietiniai lietuviai.

Kitas dažnai minimas dalykas – nelankstus mokyklų požiūris į grįžusiųjų prašymus. Jie sako, kad švietimo sistema nėra pakankamai lanksti priimti vaiką į konkrečią mokyklą, kur, pavyzdžiui, mokosi vaiko vienintelis draugas Lietuvoje, kuris galėtų padėti jam integruotis“, – kalbėjo ji.

Tarptautinės migracijos organizacijos projekto „Renkuosi Lietuvą“ vadovė E. Urbanovič LNK sakė, kad į Lietuvą gyventi grįžtantys žmonės turėtų pasiruošti ir pasidomėti.

„Mūsų tyrimas irgi atskleidė tokią įdomią detalę – kuo daugiau namų darbus pasiruoši, pasidomi situacija, kaip ji pasikeitė, kokie bus pagrindiniai žingsniai, kokie iššūkiai, kad galėtum tam iš anksto pasiruošti, tai ir integracija yra sklandesnė“, – tikino ji.

Visą LNK pokalbį su Tarptautinės migracijos organizacijos projekto „Renkuosi Lietuvą“ vadove E. Urbanovič žiūrėkite čia: