Vyras sako, kad jį užbūrė jūra, iš Palangos išsikraustyti nenorėtų, tik viešųjų tualetų maža ir vasaros naktimis į gatvę išeiti baisu.

Ekskavatoriaus kaušu alaus butelį atidaryti sugebantis Danius interviu DELFI papasakojo savo gyvenimo istoriją ir pasidalino įspūdžiais apie gyvenimą kurorte.

– Kaip atsidūrėte Palangoje?

– Prieš 12-13 metų Naujojoje Akmenėje suiro bendrovės, pagal skelbimus aptikau darbo pasiūlymą ir atvažiavau čia. Dabar čia nuomojuosi būstą ir dirbu. Esu vienas, su žmona išsiskyriau. Akmenėje turiu 3 kambarių butą, kurį man siūlo parduoti už 4000 Lt. O aš iš Palangos nenoriu bėgti: pagysiu ir vėl toliau dirbsiu (šiuo metu vyras turi nedarbingumo pažymėjimą, nes gydosi rožę – DELFI). Turiu tris pasiūlymus, kur dirbti.

– Vadinasi, Palangoje geriau nei Naujojoje Akmenėje?

– Žymiai, aš iš čia nenoriu niekur eiti. Čia darbų yra. Nepatiko viena įmonė – perėjau į kitą.

– Ekskavatorininko profesija tokia paklausi? Kiek uždirbate?

– Juodai paklausi. Dabar dirbu karjeruose – darau atodangas, nukasu juodžemį, molį, paskui giliau į žemę lendame ir į sunkvežimius krauname. Man ir uostą Šventojoje teko valyti. Mano vardas Danius, tačiau mane vadina Danyla. Kolegos sako, kad jei Danyla kraus, važiuojam į karjerus, jei kiti kraus, problemų gali būti: yra kabiną su kaušu nušlavę, bortus sudaužę.

Uždirbu iki 2000 Lt „į rankas“, 300 Lt už nuomą sumoku, o likusius pravalgau ir prarūkau.

– Bet ir išgeriate?

– Sakykim, kad taip. Man greitai bus 50 metų, stažas – jau 23 metai. Kretingoje yra žemės ūkio mokykla, ten rengia artojų varžybas. Kad surengtų ekskavatorininkų varžybas, be kalbų dalyvaučiau. Su didžiuoju ekskavatoriumi atidarau alaus butelį. Man nėra ką veikti. Už tai išlošiu visą dėžę alaus.

– Kaip atrodo procesas?

– Būtinai turi būti išversta žvyro krūva, į ją butelį padėkite, aš privažiuosiu, su lapke palengva įspausiu į žvyrą, o paskui su kaušo nagu pukšt ir atidarau. Reikia mikro kruopštumo, už tai didžiuojuosi savo darbu.

– O kurorte gyventi gera? Vasarą žmonių minios neerzina?

– Man patinka, pats einu į šokius „Luizoje“ ir „Rugelyje“. Į „Luizą“ daugiau jaunimas susirenka muštis, „Rugelyje“ daugiau renkasi mano amžiaus žmonės. Ten malonu – gyva muzika groja, pašokti galima, jokių muštynių nėra. Tik „Rugelis“ labai toli, o va „Luiza“ – čia pat. Čia ir pažinčių galima užmegzti.

Gyvenimas mane atvijo Palangon, mane čia užbūrė jūra. Baisiai ji man patinka. Nusiperki bonkelę alaus ir Žvejų gatve – tiesiai į jūrą. O žiemą ramu – darbų su ekskavatoriais nėra, išeini, pasivaikštai. Tik va viešųjų tualetų Palangoje trūksta.

– Kodėl sakote, kad Palangoje trūksta tualetų? Juk stovi nauji nemokami tualetai, pavyzdžiui, prie bažnyčios ar paminklo Jūratei ir Kastyčiui, net Vilniuje tokių modernių nėra.

– Tualetų labai mažai. Prie bažnyčios sutinku – nemokamas, o nueikite į stotį – 2 Lt, toliau – 1 Lt. O jei aš neturiu? Dabar parduotuvėse irgi – „Maximoje“ 50 ct turi įdėti į saugojimo kamerą. O jei aš neturiu?

– O ko tada eiti į parduotuvę, jei neturite net 50 centų?

– Aš turiu, bet gal aš turiu stambiau...

– Kokių linksmybių matote Palangoje vasaros naktimis, kai čia suplaukia visa Lietuva?

– Kai dirbu, neturiu laiko žvalgytis: pareinu, valgyti pasitaisau, nusiprausiu ir į lovytę. Dabar dvi savaites turiu nedarbingumą, turiu daugiau laiko: žinokite, vakare vaikščioti baisu. Jaunimo reikia bijoti.

– Ar visi birželiai Palangoje tokie šalti, ar tik šis?

– Šįmet labai keista ir man, nebežinau, kas vyksta. Šaltoka.

– Kaip per 13 Jūsų gyvenimo metų pasikeitė Palanga?

– Baisiai. Man labai nepatinka, kad J. Basanavičiaus gatvėje iškirto didžiuosius medžius. Kas beliko – didžiosios lempos.

Per 13 metų daug ką čia esu padaręs. Tai man kelia džiaugsmą. Pavyzdžiui, stačiau kavinę „De Cuba“, liuteronų evangelikų bažnyčioje elektrą išvedžiojome. Negalvokite, kad aš tiek geriu.

– Ką atvykstantiems turistams siūlote veikti Palangoje?

– Štai Palangoje pastatys naują koncertų salę, tik bilietų kainas galėtų sumažinti. Praėjusiais metais senojoje estradoje koncertas kainavo 40 litų.

– Tačiau uždirbate toli gražu ne minimumą.

– Kalbu ne apie save, kalbu apie žmones. Žmogus atvažiavo pailsėti, gal nori pavalgyti į kavinę geresnę užeiti – jau ten sumoka, o dar už koncertą turi mokėti.

– O jūs pats į kavines vaikštote?

– Kai dirbu, einu į valgyklas „Rūta ir „Tulija“ – už 10-12 Lt gaunamo maisto net nesuvalgau.

– Kodėl žmonos neieškote?

– Kol kas dėl ligų – dabar gydausi rožę, teko gulėti ligoninėje Klaipėdoje. Bet liepos pradžioje jau būsiu sveikas ir vėl kibsiu į darbą.
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (165)