„Pagrobimo versiją pradėjome tikrinti, kai viena gyventoja pranešė girdėjusi klykiančią mergaitę, tai buvo prieš 23 val. Paveikslas susidėjo, kai pamatėme, kad ir į autobusą neįlipo, ir niekur nenuvažiavo, tada ir pradėjome“, – portalui lrt.lt pasakojo jis.
Į Technikos gatvę jis su Kriminalinės policijos biuro vadovu išskubėjo, kai mergaitė buvo išlaisvinta. M. Baršys neslepia, kad tai, ką pamatė įėjęs vidun, nustebino.
„Daug nesinori plėstis <...>, bet daug dalykų nustebino. Pačioje toje istorijoje – kad žmonės taip telkėsi į pagalbą. Tikrai nusikaltimas retas ir pasiruošimas jam retas, kaip filmuose tokie momentai, kai kartais pažiūri. Atrodo, kad nerealu, bet, pasirodo, būna realu“, – lrt.lt sakė pašnekovas.
Prieš kurį laiką Delfi laidoje M. Baršys sakė, kad nusikaltimu įtariamas vyras mėtė pėdas ir klaidino pareigūnus.
„Aš negaliu plėstis, kadangi vyksta ikiteisminis tyrimas, bet įtariamasis, kuris galimai įvykdė nusikalstamą veiką, mėtė pėdas ir nebuvo taip paprasta tą siūlo galą aptikti, bet kruopščiai dirbome ir pavyko, pabaigą matome visi“, – sakė pašnekovas.
Tyrimas buvo itin sudėtingas, o jeigu vėliau bus galima atskleisti daugiau jo detalių, tai tikrai bus labai įdomu, sako Kauno policijos viršininkas.
„Labai sudėtingas tyrimas, nes iš pradžių praktiškai neturėjome nieko. Yra stotelė, dingo mergaitė, daugiau jokios informacijos, tad labai sunku pradėti vynioti tą siūlo galą. Aš negaliu stipriai plėstis. Jeigu kažkada bus galima apie jį kalbėti, tai tikrai bus įdomu“, – lakoniškai atsako M. Baršys.
Neeilinis nusikaltimas
„Neeilinis nusikaltimas. Kada mes tokį nusikaltimą Lietuvoje turėjome? Tikrai neeilinė situacija ir mes reagavome taip pat atitinkamai“, – sako jis.
Visgi, pabrėžia pašnekovas, nors nusikaltėlis veikė vienas, jį susekti buvo sudėtinga.
„Turimais duomenimis, įtariamasis veikė vienas, ir tą garažą, kuriame rasta mergaitė, nors jis ir netoli dingimo vietos, aptikti buvo tikrai labai sudėtinga.“
Trečiadienį buvo pasirodę pareigūnų komentarų, kad net ir patį įtariamąjį buvo nustebinę įsiveržę pareigūnai ir šturmas.
„Aš esu įsitikinęs, kad jis tikrai nesitikėjo ir jį nustebino.“
„Laikydamasis konspiracijos, jis nesinaudojo [ryšio priemonėmis]“, – sako jis.
Lietuvą sukrėtęs įvykis parodė, kad daugybė šalies žmonių susivienijo dėl bendro tikslo. Laidoje M. Baršys papasakojo, ir kiek pareigūnų dirbo narpliodami šį įvykį. „Tiek viešai, tiek neviešai dirbo šimtai pareigūnų, bet tikslus skaičius neatskleidžiamas.“
„Visuomenės susitelkimas tikrai superinis. Tokia vienybė lygiai taip pat motyvuoja ir pareigūnus; daug vaizdo įrašų gavome iš gyventojų, organizacijų, analizuoti tikrai turėjome ką, gerai, kad žmonės susitelkė ir dalyvavo paieškose įvairiais būdais.“
Kaip rašėme anksčiau, mergaitės pagrobėjas, įtariama, detaliai suplanavo bei įvykdė itin makabrišką nusikaltimą, pagrobė vaiką bei panašu, jog rengėsi ir kitam žingsniui. Tačiau jo planus sugriovė teisėsaugos pareigūnai, iš smulkiausių elementų sudėlioję itin sudėtingą dėlionę ir galiausiai atradę sumaniai įrengtą požeminį kalėjimą, išlaisvinę kartu su pagrobėju buvusią pagrobtą 9-metę.
„Delfi“ kiek anksčiau pavyko sužinoti daugiau faktų sukrečiančioje istorijoje, šaltiniai teisėsaugoje spėja, kad nusikaltėlis planavo dar ne vieną žingsnį į priekį.
„Itin keistas personažas, tokio dar reikia paieškoti, o visa ši istorija prilygsta filmo siužetui“, – taip 9-erų metų mergaitę, įtariama, pagrobusį, specialiai įrengtoje slėptuvėje laikiusį 42 metų Gediminą Filipavičių portalui „Delfi“ apibūdino su tyrimo eiga itin artimai susipažinęs šaltinis teisėsaugoje.
Iki šiol neteistas, tik už eilę nusižengimų baustas, automobilių remontu besivertęs kaunietis teisėsaugininkams pademonstravo neeilinius gebėjimus suplanuoti ir įvykdyti sveiku protu nesuvokiamą nusikaltimą, kuriuo įtariamas. Pradėjus dingusios mažametės paieškas policijos vadovai spaudos konferencijos metu pripažino, jog susidurta su itin kruopščiai planuotu bei įgyvendintu nusikaltimu. Atrodo, jog iki smulkmenų viską apgalvojęs įtariamasis buvo tikras, kad įrengtame požeminiame kalėjime jo ir aukos jau niekas neaptiks, tačiau jį išdavė kelios klaidos bei techninės priemonės, kuriomis naudojasi policijos analitikai.
Ar G. Filipavičius planavo pagrobti būtent šią mergaitę, galbūt apsimesdamas vaiku su ja buvo užmezgęs ryšį socialiniuose tinkluose ir išviliojo į autobusų stotelę Technikos gatvėje, kur ji ir buvo pagrobta? O gal sekmadienio popietę į netoliese esančią parduotuvę pirkti baterijų išsiruošusi mergaitė tapo atsitiktine auka, kai nusikaltėlis suko ratus specialiai parengtu automobiliu, kad iš vidaus nebūtų galima atsidaryti nei keleivio durelių, nei stiklų?
Anot „Delfi“ šaltinio, į šį klausimą kol kas neturima aiškaus atsakymo. O atsakymą galėtų duoti paties G. Filipavičiaus apklausa, detali pas jį kratų metu rastų kompiuterių ir telefonų ekspertizė.
„Pats įtariamasis kol kas su mumis nekalba apie tai, kas įvyko. Laikosi gana keistos taktikos, jis dar nepradėjo duoti parodymų“, – sakė pašnekovas.
Jis svarstė, jog įmanomi įvairūs scenarijai: nuo planuoto būtent šios mergaitės pagrobimo, iki to, jog vaikas tiesiog atsitiktinai pasirodė nusikaltėlio akiratyje ir tapo jam tinkančia auka. Kita vertus, duomenų, jog įtariamasis būtų kaip nors susijęs su savo aukos šeima, teisėsauga neturi.
Kol policijos tyrėjams neatsivėrė pats G. Filipavičius, galima tik spėlioti, kokį likimą jis buvo numatęs savo aukai.
Tačiau kai kurios „Delfi“ žinomos detalės, kurių tikrumą patvirtino šaltinis, liudija, jog nusikaltimas ne tik buvo kruopščiai planuotas, bet ir pats nusikaltėlis jau buvo numatęs žingsnius į priekį, neabejotinai planavo suklaidinti pagrobtos mergaitės ieškančius teisėsaugininkus.
Panašu, kad teisėsauga G. Filipavičiaus pėdsakus aptiko gavusi svarios informacijos apie automobilį, į kurį buvo prievarta įsodinta stotelėje stovėjusi mergaitė. Būtent šioje vietoje dingo jos mobiliojo ryšio telefono signalas. Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo makabriško plano, kuriam, laimei nebuvo lemta išsipildyti, dalis.
Įgrūdęs mergaitę į specialiai paruoštą automobilį, kuriame ji niekaip negalėjo iš vidaus atsidaryti nei durų, nei langų, grobikas atėmė jos telefoną ir įdėjo į specialų maišelį, veikiantį Faradėjaus narvo principu. Metalo folija ar tankiu tinkleliu padengtas dėklas atlieka radijo bangas blokuojančio ekrano funkciją, todėl telefonas tarsi „išnyko“, jo signalas nepasiekė bazinių mobiliojo ryšio stočių.
Vaiko pagrobimu įtariamas Gediminas Filipavičius lieka suimtas
Kauno apygardos teismas pranešė, kad teisėjų kolegija atmetė įtariamojo G. Filipavičiaus gynėjo skundą dėl Kauno apylinkės teismo nutarties, kuria jam buvo palikta galioti skirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams.
Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 9 d. nutartimi įtariamajam G. Filipavičiui buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas už akių, esant pagrįstam manymui, jog jis bėgs (slėpsis) nuo pareigūnų, trukdys procesui ir darys naujas nusikalstamas veikas.
Įtariamasis buvo sulaikytas 2024 m. sausio 9 d. vakare. Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartimi buvo palikta galioti Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 9 d. nutartis, kuria jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir nustatytas suėmimo terminas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo įtariamojo sulaikymo dienos.
Minėtą nutartį įtariamojo gynėjas prašė panaikinti ir skirti švelnesnes kardomąsias priemones – namų areštą ir intensyvią priežiūrą.
Neviešo teismo posėdžio metu prokuroras prašė įtariamojo gynėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o įtariamojo gynėjas – tenkinti.
Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį ir visą pateiktą medžiagą, Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartis yra teisinga ir teisėta, griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminas paliktas galioti pagrįstai, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms.
Teisėjų kolegija pritarė argumentams, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios griežtos bausmės – laisvės atėmimo, įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, ar teismo, todėl nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas kardomosios priemonės – suėmimo pagrindas. Taip pat teisingai nustatytas ir kitas pagrindas – kad būdamas nesuimtas įtariamasis gali trukdyti procesui.
