„Kad būtų siaurinama Vytenio g. dėl visiškai gyventojams nereikalingo šaligatvio įrengimo. Vien tik prie Vytenio g. 6 namo būtų pašalinta keturiolika brandžių, sveikų medžių“, – pasakojo bendrijos pirmininkė Ramunė Liuda Razgūnienė.
Esą bendrai planuojama iškirsti apie 200 medžių. Šiai idėjai priešinasi ir arboristai.
„Medžiai sveiki, medžiai jauni, pačiam savo jėgų žydėjime. Tokius medžius atstatyti yra be galo brangu. Medžių rūšių yra įvairių: nuo pušų, ąžuolų iki mums nesaugotinų medžių pagal statutą – tos pačios robinijos. Bet medis vis tiek funkciją atlieka“, – dėstė Lietuvos arboristų asociacijos arboristas Tautvydas Mulevičius.
Savo ruožtu „LNK Žinių“ kalbintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas aiškino, kad medžiai mikrorajone nebus kertami.
„Apie medžius bus galvojama, kai jau rengsime projektus. Tikrai nebus kertami, nes mes – priešingai – galvojame, kad tie kvartalai turi būti žali, gyvybingi“, – kalbėjo administracijos direktoriaus pavaduotojas Gedeminas Barčauskas.
Mikrorajono bendruomenė teigia, kad su ja apie planus atnaujinti kvartalą niekas nesitarė, gyventojai nurodo surinkę apie 500 parašų prieš pokyčius.
„Rengiant schemas nebuvo ištirti gyventojų poreikiai, pastabos ar pasiūlymai. Su gyventojais nebuvo šnekamasi. Tris mėnesius mes čia su Kauno miesto savivaldybe susirašinėjom, prašėme, kad mus įjungtų į darbo grupę“, – kalbėjo R. L. Razgūnienė.
Savivaldybė pripažįsta, kad ne viskas buvo padaryta gerai.
„Klaidų matome. Galbūt nuo pat pradžių turėjome eiti pas žmones ir išklausyti jų tam tikrų nuogąstavimų. Bet tą išgirdome ir dabar pasitaisėme“, – tikino savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.
Gyventojus neramina ir savivaldybės noras mikrorajone įrengti tris naujas gatves.
„Dar kas mus labai neramina tai trijų naujų tranzitinių gatvių įrengimas. Ką tai reiškia, kad tos gatvės būtų įrenginėjamos prie pat gyventojų langų, tai yra prie pat pastatų sienų, būtų intensyvinamas eismas, didinamas triukšmas, didinama tarša ir sumažėtų saugumas“, – vertino bendrijos pirmininkė.
Gyventojai savo namų aplinką, erdves teigia kūrę savomis rankomis.
„Baisu, juk tai mes sodinom tuos medžius visi atsikraustę“, – komentavo viena gyventoja.
„Žmonėms po langu gatvė – tikrai šiaip sau“, – teigė kita.
Savivaldybė sako, kad gatvės nebūtų judrios.
„Realiai yra pravažiavimas, ir jeigu jis būtų sujungtas su tam tikromis gatvėmis, būtume galvoję kaip nedaryti tranzito, daryti vienos krypties eismą“, – kalbėjo G. Barčauskas.
Prie daugiabučių amžina problema, – kad nėra kur statyti mašinų. Savivaldybė pasiūlė daugiaaukštę parkavimo aikštelę, tačiau gyventojai nesutinka skaičiuodami, kad vietų padaugėtų vos 8 proc.
Žmonėms sukilus, savivaldybė ginasi, kad niekas dar nenuspręsta, o tai kas pasiūlyta, – tik schemos, kaip atnaujintas kvartalas galėtų atrodyti.
„Reikia pabrėžti žodį „schemos“. Tai yra ne projektai, ne teritorijų planavimo dokumentai. Jos jokios sprendžiamosios galios neturi. Tai yra tiesiog darbinė pagalbinė priemonė, kuri skirta bendrauti ir diskutuoti su gyventojais“, – paaiškino administracijos direktoriaus pavaduotojas.
Gyventojams pykstant, savivaldybė organizuoja pasitarimą su visuomene dėl savo planų. Visgi, planų atnaujinti senuosius miesto kvartalus neatsisakoma. Tai dalis miesto projekto, kai gyventojams, patiems renovavusiems senus daugiabučius, miestas prisideda prie kvartalo atnaujinimo.
Visą „LNK Žinių“ reportažą žiūrėkite čia:
