„Nauja kandidato į ministrus L. Kasčiūno kandidatūra Laisvės partijos palaikymo neturi. Štai kodėl: mūsų politinės nuostatos dažnai yra priešingos, jis nuosekliai vykdė politiką, nesuderinamą su Laisvės partijos atstovaujamomis vertybėmis, ir sąmoningai blokavo Seime projektus, tokius, kaip Civilinė sąjunga ir pan. Tai yra premjerės ir TS-LKD sprendimas bei pasirinkimas, nuo kurio mes atsiribojame“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė A. Armonaitė.
Skeptiškai apie L. Kasčiūną kaip apie galimą naują Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovą A. Armonaitė atsiliepė ir pirmadienį, po koalicinės tarybos posėdžio. Visgi, tuomet dabartinio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko kandidatūra nebuvo oficialiai pateikta prezidentui.
Visgi, koalicijos partneriai liberalai laikosi priešingos pozicijos ir pranešė remiantys L. Kasčiūno kandidatūrą.
Prisiminė nepatogius biografinius faktus
„Laisvietė“ Morgana Danielė argumentavo, kad Lietuvai reikia gynybos, o ne karo ministro, todėl nepalaiko L. Kasčiūno kandidatūros.
„ Daug pasako premjerės teikiamo kandidato biografiniai faktai tokie, kaip: 2003 m. dalyvavimas mitinge prieš stojimą į ES, bendravimas ir simpatijų reiškimas Orbanui ir kitoms kraštutinės dešinės anti-europietiškomis partijoms ir jų lyderiams, o didžiausi perlai siekia 2021-uosius. Tada Kasčiūnas užsipuola Vydenių stovykloje su juo kalbėjusį žmogų, interviu kitas kultūras vertina kaip žemesnes, o vaikus jų tėvams įvardina kaip „nedidelės vertės“, – feisbuke rašė M. Danielė.
Ji sakė tikinti, kad krašto apsaugos ministrui ypač svarbios itin stiprios diplomatinės savybės, gebėjimas susidoroti su įtampa, koordinuotas veikimas su Europa.
„Mažiausiai ko reikia – rėkiančio ir besistumdančio, kraštutinės dešinės idėjas ir Europos diktatorius palaikančio ministro, kurio rankose būtų Lietuvos saugumas“, – rašė M. Danielė.
Jos kolega partijoje Tomas Vytautas Raskevičius irgi išsakė nepritarimą.
„Žmogus, 2018 metais į Lietuvą kvietęs Alternative für Deutschland (AfD) atstovus ir Seime subūręs Donaldo J. Trumpo draugų grupę, nėra žmogus, kurį turėtume matyti Vyriausybėje.
Taip pat tai žmogus, kuris 2016 metais pasirašė peticiją, kad Vilniuje neturėtų būti organizuojamos Baltic Pride eitynės. Na, nes jis įsivaizduoja, kad konstitucinės žmogaus teisės turėtų būti užtikrinamos pagal principą „patinka“/„nepatinka“. Ministrų skyrimas yra konstitucinė Premjerės ir Prezidento prerogatyva ir jie prisiima visas iš to išplaukiančias pasekmes“, – feisbuke rašė T. V. Raskevičius.
Ir Kasparas Adomaitis dėstė panašius argumentus.
„TSLKD nusprendė vietoje gynybos ministro pasiūlyti karo ministrą. Laurynas nėra aiškiai atsiribojęs nei nuo paramos Orban'ui, nėra pasisakęs apie savo santykį su AfD (kuriuos kvietė į Lietuvą), nėra pasisakęs, ar kitose šalyse tikrai mažiau vertinami vaikai (!), nėra net įsivardinęs, ką jis veikė Murzos grupuotėse. Mažiausia, kas šiandien turėtų būti padaryta – tai suformuluota aiški Lauryno pozicija šiais klausimais“, – feisbuke rašė K. Adomaitis.
Kandidatūra pateikta
ELTA primena, kad antradienį premjerė Ingrida Šimonytė pateikė prezidentui Gitanui Nausėdai naujo krašto apsaugos ministro kandidatūrą – juo siūloma skirti dabartinį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Lauryną Kasčiūną.
Žinia apie netikėtą dabartinio ministro Arvydo Anušausko atsistatydinimą pasirodė penktadienį. Politikui nei patvirtinant, nei paneigiant socialiniuose tinkluose pasklidusių kalbų apie jo atsistatydinimą, Vyriausybės spaudos tarnyba penktadienio vakare patvirtino, kad premjerė I. Šimonytė gavo A. Anušausko prašymą trauktis iš Ministrų kabineto.
Netrukus po šios žinios, šeštadienio rytą A. Anušauskas susitiko su prezidentu G. Nausėda ir pateikė daugiau detalių apie savo sprendimą trauktis. Politikas pripažino iš premjerės sulaukęs netikėto pasiūlymo užleisti krašto apsaugos ministro pareigas kitam politikui, o pačiam užimti jo, komiteto pirmininko vietą Seime. A. Anušauskas tikino, kad atsisakė tokios rokiruotės.
Šeštadienio rytą daugiau informacijos apie pokyčius Vyriausybėje pateikė ir ministrė pirmininkė. Pasak jos, A. Anušausko atsistatydinimas yra susijęs su lūkesčiu per likusią Vyriausybės kadenciją padaryti „dar daugiau ir greičiau“.
