„Gynybos visuotinumas pirmiausia reiškia, kad valstybės gynyba suprantama ne tik kaip gynyba ginklu, ir todėl yra ne tik Lietuvos kariuomenės, bet ir kitų ginkluotas pajėgas sudarančių institucijų bei NATO sąjungininkų atsakomybė. Priešintis agresijai ir okupacijai turi būti pasiryžęs kiekvienas pilietis, nepriklausomai nuo amžiaus, gyvenamosios vietos“, – antradienį spaudos konferencijoje Seime kalbėjo L. Kasčiūnas.
Jis pažymėjo, kad praėjusiais metais politikai didžiulį dėmesį skyrė Lietuvos šaulių sąjungos stiprinimui ir pastebėjo, anot politiko, „unikalų dalyką“ – ne visi šauliai integruoti į gynybos planus.
„Tačiau transformuodami ir stiprindami Šaulių sąjungą mes pastebėjome unikalų dalyką: Šaulių sąjunga stiprėja, egzistuoja, auga, bet pastebėjom, kad gynybos planuose iki šiol integruoti buvo tik koviniai šauliai. Taip buvo reglamentuota įstatymuose, jiems dažniausiai numatyta sąveika su Krašto apsaugos savanorių pajėgomis, kurios yra kariuomenės integrali dalis, kai kuriems – galbūt su specialių operacijų pajėgomis.
Bet jų yra tik keli šimtai. Tada kyla natūralus klausimas, o tai kaip kiti šauliai? Ar nėra taip, kad Šaulių sąjunga sau, o gynybos planai sau?“ – kėlė klausimus L. Kasčiūnas ir tikino, jog bus siekiama kurti ir stiprinti užnugario sistemą.
Norint prisidėti, reikės kreiptis į Šaulių sąjungą
„Esminis tikslas yra sukurti platformą, sukurti instrumentą, kuris leistų piliečiui, norinčiam įsitraukti į valstybės gynybą, rasti savo vietą ir prie jos prisidėti. Geriausia platforma, kuri jau plėtojama nuo 2020 metų priimto Karo padėties įstatymo pagrindu yra karo komendantūros. Trumpai tariant tai yra užnugario sistema, ją galima labai akivaizdžiai matyti Ukrainoje, kaip ji pasiteisino Ukrainoje“, – pažymėjo komiteto pirmininkas.
Taigi, anot jo, reikia daug aiškiau reglamentuoti, kas yra komendantūros, kas yra komendantinis vienetas.
„Komendantūroms mes siūlome priskirti tokias funkcijas, aš jas peržvelgsiu, – renka, analizuoja ir vertina situaciją, karo komendantui nuolat teikia atnaujintą informaciją apie situaciją, planuoja užduotis komendantiniam vienetui ir koordinuoja šių užduočių vykdymą, organizuoja logistinį aprūpinimą komendantūrai bei komendantiniam vienetui, teikia pasiūlymus karo komendantui, rengia įsakymų projektus, planus ir kitus dokumentus pagal poreikį, administruoja karo komendantūros personalą ir vykdo kitas užduotis“, – vardijo politikas.
Taip pat, anot jo, siūloma, kad karo komendantūros vienetą sudarytų aktyvaus arba parengtojo karinio rezervo nariai, piliečiai.
„Mes turim virš 100 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių, kurie yra tarnavę Lietuvos kariuomenėje. Dalis iš jų dar yra pagal įstatymus kviečiami į pratybas ir sudaro aktyvųjį rezervą – apie 28 tūkst. Likusi dalis yra parengtasis rezervas“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Kitas siūlomas komendantinio vieneto ramstis – komendantiniai Šaulių sąjungos vienetai, o trečias – koviniai asmenų būriai.
„Tai – tie žmonės, kurie nėra Šaulių sąjungos nariai, nėra rezervo nariai, nėra civilinio mobilizacinio rezervo nariai“, – pažymėjo NSGK pirmininkas.
Aktyvūs piliečiai, pasak jo, jau dabar klausinėja, kaip savo rajone galėtų prisidėti prie tėvynės gynybos.
„Jam atidarom galimybę tai padaryti. Kaip tai galėtų vykti, mes tą reglamentuojam: jie kreipiasi, jei nesi Šaulių sąjungos narys, nesi aktyvaus ar parengtojo rezervo narys, į vietinę Šaulių sąjungos vadovybę, jie praveda kursus ir tada jie informuoja komendantą ir kariuomenės vadą, kad yra grupė žmonių, kurie nori prisidėti, pavyzdžiui, prie strateginių objektų apsaugos, kas irgi be galo svarbu karo padėties metu“, – pavyzdį pateikė Seimo narys.
Pocius: prie gynybos galėtų prisidėti visi, turintys ginklą
Spaudos konferencijoje dalyvavęs A. Pocius teigė, jog įstatymo pakeitimai padės žmonėms, kurie moka naudoti ginklą, turi kažkokį karinį parengimą, realizuoti save.
„Atsidaro niša ir tiems asmenims, kurie ne karinį parengimą turi, bet turi ginklus, tai yra piliečiai, kurie yra įsigiję asmeninius ginklus savisaugai ar sportiniam šaudymui, yra medžiotojai, saugos tarnybų darbuotojai, kurie turi tam tikrą objektų apsaugos patirtį, yra baigę kursus. Tuos žmones visus taip pat galima panaudoti valstybės gynybai“, – dėstė parlamentaras.
Karo padėties įstatymo pataisas dėl platesnių galimybių įsitraukti į šalies gynybą politikai žada registruoti šią savaitę, o pateikti – Seimo rudens sesijoje.
„Aš galvoju, kad įvykiai Rusijoje gali pagreitinti įstatymo priėmimą“, – svarstė A. Pocius.
„Šitos pataisos ir teikiamos tam, kad norėtume daug greitesnio pokyčio šitoje srity, kad mūsų žmonės manęs jau neklaustų, kur jiems eiti, bet skambintų ir sakytų, va, aš jau esu kovinis asmuo ir esu priskirtas, nežinau, Rokiškio, Švenčionių, Širvintų ar Telšių komendantūrai. Toks yra mūsų tikslas“, – pridūrė L. Kasčiūnas.
Spaudos konferencija:
