Naujiena apie tai, kad premjerė I. Šimonytė „prisijungė prie gausaus būrio pretendentų į aukščiausią karinio aljanso postą“ britų „Financial Times“ naujienlaiškyje „Europe Express“ pasirodė lapkričio 16-ąją.
„Kitais metais vykstančio NATO viršūnių susitikimo šeimininkė Lietuva stumia savo pačios ministrę pirmininkę Ingridą Šimonytę tapti naująja Vakarų karinio aljanso vadove“, – rašoma publikacijoje.
Tiesa, joje pažymima, kad potencialių kandidatų į šias pareigas yra itin daug.
Laikas pareigas patikėti moteriai iš rytinio NATO flango?
„Pareigūnai Vilniuje teigia, kad atėjo laikas kažkam iš rytinio NATO flango, taip pat moteriai užimti generalinio sekretoriaus pareigas ir pakeisti dabartinį NATO vadovą Jensą Stoltenbergą, kurio kadencija kovą buvo pratęsta vieneriems metams ir baigsis 2023 metų rugsėjį“, – dėstoma tekste.
Čia rašoma, kad Lietuva dešimtmečius laikėsi griežtos diplomatinės pozicijos Rusijos atžvilgiu, šalies vaidmuo Vašingtone matomas kaip ryškesnis dėl paramos Taivanui ir dėl to kilusio prekybos ginčo su Kinija.
Pažymima, kad ekonomistės išsilavinimą turinti, ministre pirmininke 2020 metais tapusi I. Šimonytė ne kartą minėjo, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kare Ukrainoje turi būti nugalėtas.
„Keturi NATO pareigūnai „Europe Express“ teigė, kad jokios formalios diskusijos šia tema (apie būsimą NATO generalinį sekretorių – Delfi) dar neprasidėjo, ir kad ambasadoriai galėtų pradėti derybas maždaug 2023 metų vasarį“, – teigiama publikacijoje.
Rašoma, kad kai kurios NATO narės nuogąstauja dėl perspektyvos, kad aljansui vadovaus Sovietų Sąjungoje gimęs asmuo, turint omeny, kad Ukrainoje vyksta Rusijos pradėtas karas, o Rusija tai esą galėtų suprasti kaip provokaciją. Kitų nuomone, kaip tik puiku rinktis asmenį su tokia patirtimi.
Trys NATO pareigūnai „Europe Express“ teigė, jog kaip stipri potenciali kandidatė į pareigas yra matoma buvusi Kanados užsienio reikalų ministrė Chrystia Freeland.
Tačiau, pasak jų, kai kurios šalys nuogąstauja dėl per mažo Kanados indėlio į gynybą, taip pat dėl to, kad Ch. Freeland nėra Europos šalies pilietė (nors ir yra ukrainiečių kilmės), kas esą svarbu vykstant karui Ukrainoje, taip pat nėra buvusi ministrė pirmininkė ar šalies vadovė, ar einanti tokias pareigas dabar.
Pasak NATO pareigūnų, tarp potencialių kandidatų į NATO generalinius sekretorius minimi Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas, buvęs Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi ir Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas.
Prezidentas: palaikyčiau Šimonytės kandidatūrą, bet ne tik jos
I. Šimonytė ne kartą Lietuvos žurnalistų buvo klausiama apie galimybes vadovauti NATO, tačiau šia tema ji komentuoti atsisakė.
Nekalbėti apie tai viešai nusprendė ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Man labai smagu skaityti tai, kas yra parašyta, manau, kad ne vienam Lietuvoje gyvenančiam tai yra įvertinimas mūsų valstybės, bet plačiau komentuoti aš šiandien nenorėčiau“, – interviu Delfi sakė ministras.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad I. Šimonytės kandidatūrą į NATO generalinius sekretorius palaikytų, bet esą lygiai taip pat kaip ir kitų žmonių, kurie supranta regiono specifiką.
„Labai palaikyčiau jos kandidatūrą, kaip ir palaikyčiau kandidatūras tų žmonių, kurie labai gerai supranta regioną, yra kilę iš šio regiono ir, kaip jūs žinote, tokių kandidatų yra ne vienas. Nes, pirmiausia, aš manau, kad reikia labai gerai suprasti mūsų regiono specifiką, nes šiandien tai yra vienas iš pažeidžiamiausių Rusijos grėsmei regionų“, – LRT laidoje „Dienos tema“, kalbėjo šalies vadovas.
Tiesa, jis pažymėjo, kad procesas, ieškant kito NATO vadovo, tik prasidėjęs, o I. Šimonytei palinkėjo koncentruotis į kitų metų biudžeto priėmimą.
„O tada žiūrėsime ir sveikinsime sprendimus, kurie bus susiję ne tik su pirmą kartą istorijoje moters paskyrimu į šias atsakingas pareigas, tačiau ir su žmogaus, kuriam regiono saugumo situacija būtų žinoma ne iš vadovėlių, ne iš knygų, o iš realaus gyvenimo“, – kalbėjo G. Nausėda.
Kirkilas: kol kas kalbos tik ambasadorių, diplomatų lygyje
Delfi kalbintas buvęs Lietuvos premjeras Gediminas Kirkilas teigė, jog formali atranka, ieškant NATO generalinio sekretoriaus, nevyksta.
„Nėra jokių formalių atrankos procedūrų. Dažniausiai tai būna įvairūs neformalūs pokalbiai, kuriuos paskelbia žiniasklaidai“, – teigė jis.
„Yra įvairios situacijos, pavyzdžiui, kada dabartiniam generaliniam sekretoriui buvo pratęsta kadencija, nes tiesiog nebuvo pasiruošta aptarti naują kandidatūrą, nebuvo suspėta. Be to, aišku, ir bendra situacija tam tarnavo, todėl tuo metu buvo nueita paprasčiausiu kompromisiniu keliu – pratęsta kadencija.
Dabartinėje situacijoje, aišku, kaip aš suprantu, jau nebeleis pratęsti kadencijos, todėl įvairiuose lygiuose, pirmiausia, tarp diplomatų, tarp ambasadorių vyksta pokalbiai“, – pasakojo G. Kirkilas.
Jo matymu, diplomatiniuose užkulisiuose yra nusiteikimas į NATO vadovus deleguoti moterį, galbūt asmenį iš Vidurio Europos šalių.
„Tai būtų nauja, todėl, aišku, tuose pokalbiuose atsidūrė ir Ingrida Šimonytė, kuri visais parametrais tam tiktų, kaip ir Estijos premjerė“, – vertino G. Kirkilas.
Jis svarstė, kad daugiau žinių apie būsimą NATO generalinį sekretorių turėtų atsirasti per kitąmet liepą Vilniuje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.
„Bet ligšiol dar nėra prieita prie kokių nors formalesnių svarstymų. Kol kas tai yra kalbos ambasadorių lygyje, jų susitikimuose. Kaip žinote, yra daug formatų: NATO ambasadorių formatas, po to ministrai susitinka – užsienio reikalų, krašto. Ir visi vienaip ar kitaip naujienomis keičiasi, o tie, kas priima sprendimus, šiek tiek žvelgia į tą lauką, galų gale ir pasakys“, – dėstė G. Kirkilas.
Mano, kad nemažai lemtų Europos liaudies partijos nusiteikimas
Jo įsitikinimu, galutinį sprendimą dėl būsimo karinio aljanso vadovo nulems amerikiečių žodis: „Jie yra didžiausi, galingiausi, bet ir toleruoja pakankamai demokratiškas konsultacijas ir diskusijas, kurios vyksta neformaliai.“
Anksčiau žiniasklaidoje kaip viena iš kandidačių eiti NATO generalinio sekretoriaus pareigas minėta kadenciją baigusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Tiesa, abejota, ar amerikiečiai, vokiečiai, prancūzai ir britai, turintys daugiausia įtakos aljanse, norės, kad aljansui vadovautų asmuo iš Baltijos šalių, ypač jei jis – agresyviai apie Kremlių pasisakantis politikas.
G. Kirkilas teigė, kad geopolitinė situacija nuo tų laikų pasikeitė, o ir I. Šimonytė apie Kremlių esą komunikuoja nuosaikiau ir viešumoje atrodo solidžiai.
„Kažkokių ypatingų minusų, apie kuriuos čia kalbama, kad kieta jos (I. Šimonytės – Delfi) pozicija Rusijos atžvilgiu, aš nepasakyčiau. Taip, jos pozicija Rusijos atžvilgiu yra aiški, bet dabar visiškai kita situacija lyginant su tuo, kada buvo kalbama apie Dalią Grybauskaitę. Dabar vyksta karas, tuo metu karo nebuvo ir daug kam Vakaruose atrodė, kad jos pozicija netikėta“, – teigė buvęs Lietuvos premjeras.
Jis neatmetė galimybės, kad I. Šimonytės kaip potencialios kandidatės į NATO generalinius sekretorius pavardė iškilo konservatorių iniciatyva.
„Tai vyksta neformaliai, bet pokalbiai vyksta ir politinėse šeimose. [Europos] liaudies partija šalia socialistų yra didžiausia politinė šeima, ir NATO viduje, Europos Sąjungos viduje jie tikrai šį klausimą būtent šios partijos viduje gali kelti. Jeigu pritaria, pavyzdžiui, Liaudies partija ar jos vadovybė, tai reiškia, kad pusė, ar net daugiau negu pusė, valstybių galėtų paremti“, – kalbėjo G. Kirkilas.
„Man atrodo einama prie to, kad būtų apsibrėžta, jog pirmą kartą NATO generaliniu sekretoriumi gali būti moteris. Man atrodo, kad šitas sprendimas daugiau ar mažiau jau yra suformuotas, nes jis jau formuojamas senokai. Žvelgiant iš šito sprendimo, [I. Šimonytės] šansai yra panašūs kaip ir Estijos premjerės“, – svarstė politikas.
Abejoja, kad Šimonytę pasiūlė Nausėda
Filosofo Kęstučio Girniaus vertinimu, kol kas per anksti kalbėti apie realius kandidatus į karinio aljanso vadovus.
„Ką „Financial Times“ pranešinėja – nebūtinai tiesa, arba tai yra vieno žmogaus nuomonė, o ne koks nors konsensusas“, – Delfi komentavo pašnekovas.
Jis atkreipė dėmesį į publikacijos turinį: teigiama, kad I. Šimonytę į pareigas pasiūlė Lietuva. Bet, pasak K. Girniaus, neaišku, o kas šiuo atveju kalba Lietuvos vardu.
„Nemanau, kad tai darė G. Nausėda. Reikia prisiminti, kaip G. Nausėda reagavo į [pranešimą apie] I. Šimonytės kandidatūrą. Nelabai entuziastingai, sakė, kad aš ją palaikyčiau, bet yra įvairių kandidatų.
Tai kas Lietuvos vardu siūlė? Gal konservatoriai, gal pati I. Šimonytė? Aš tikrai nežinau, bet tai truputį keista.
G. Nausėda, kuris manytų kalbėtų Lietuvos vardu, tikrai I. Šimonytės atžvilgiu pasisakė ganėtinai neutraliai, ir mes žinome, kad jų asmeniniai santykiai nėra draugiški, švelniai tariant“, – komentavo K. Girnius.
Paklaustas, kodėl I. Šimonytė tiktų aptariamoms pareigoms, K. Girnius pažymėjo, jog I. Šimonytė yra Vyriausybės vadovė, taigi, turi didesnės institucijos valdymo, vadybos patirtį.
Kita vertus, Lietuvos premjerė, filosofo matymu, nėra pasižymėjus gynybos klausimuose.
„Aš manau, kad, jei ji turi kokių nors žinių apie tai, tai jos labai elementarios. Manytum, kad, kviečiant NATO generalinį sekretorių, neprošal būtų turėti žmogų, kuris bent didesnę savo gyvenimo dalį domėjosi gynyba, geopolitine padėtimis ir panašiai. I. Šimonytė yra vidaus politikė, finansistė, kuri ir rūpinosi Lietuvos biudžetu“, – dėstė K. Girnius.
Mano, kad į pareigas geriau tiktų Grybauskaitė
Jo įsitikinimu, į NATO generalinius sekretorius turėtų eiti tarptautiniu mastu pasižymėjęs politikas, o tokia esą yra D. Grybauskaitė.
„D. Grybauskaitė būtų tinkamesnė kandidatė, nes kaip prezidentė ji 10 metų buvo atsakinga už šalies užsienio politiką, prisidėjo priiminėdama sprendimus ir gynybos politikoje.
Aišku, D. Grybauskaitės minusas, kad ji – nesugyvenama. O generalinis sekretorius turi klausyti įvairių pasipūtėlių, politikų su dideliu ego. Tai turi būti žmogus, kuris gali sutaikyti, o ne sukiršinti.
D. Grybauskaitė vis dėlto savo nuomonę, kaip ir dabar apie karą, reiškia kategoriškai. O reikia tokio diplomato, žmogaus, kuris mėgintų visas skirtingas nuomones išlyginti, sutaikyti ir rasti bendrą sprendimą“, – svarstė filosofas.
Delfi užklausė prezidentūros, ar G. Nausėda turėjo įtakos tam, kad premjerės I. Šimonytės pavardė iškiltų į viešumą kaip potencialios kandidatės į NATO generalinius sekretorius. Kai turėsime atsakymą, tekstą papildysime.
Neoficialiomis 15min žiniomis, idėja, kad I. Šimonytė galėtų tapti NATO generaline sekretore, gimė ne Vilniuje, o Vašingtone – esą būtent ten Lietuvos valdžios atstovai gavo pasiūlymą pasvarstyti jos kandidatūrą.
