Per pastarąjį mėnesį 3 proc. punktais padaugėjo manančių, kad reikalai šalyje gerėja. Lyginant su apklausa prieš metus, 16 proc. punktų padaugėjo atsakiusių, kad situacija Lietuvoje pastaruoju metu gerėja. 2022 m. rugpjūtį tik kas dešimtas respondentas manė, kad padėtis šalyje gerėja.
Teigiamai reikalus šalyje vertina jaunimas ir dešinieji, neigiamai – tautinės mažumos bei kairieji
Kad reikalai Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją pusę, dažniau mini jaunimas iki 30 metų (39 proc. mano, kad reikalai gerėja), respondentai su aukštuoju išsilavinimu (39 proc.) bei su didžiausiomis (virš 1800 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį (29 proc.), specialistai ir tarnautojai (31 proc.), vadovai (32 proc.), besimokantis jaunimas (46 proc.), dirbantys valstybiniame sektoriuje (34 proc.), dešiniųjų pažiūrų gyventojai (39 proc.).
Kad reikalai šalyje blogėja, dažniau už kitus mano vyresni nei 50 metų žmonės (82 proc. mano, kad reikalai blogėja), kaimo ir mažesnių miestų gyventojai, respondentai su viduriniu ar profesiniu išsilavinimu (78 proc.), darbininkai ir ūkininkai (78 proc.) bei pensininkai (81 proc.), rusų (81 proc.) ir lenkų (91 proc.) tautybių gyventojai, kairiųjų pažiūrų respondentai (78 proc.).
Didžiausi optimistai – dešiniųjų partijų rinkėjai
Kaip parodė tyrimas, didžiausi optimistai (daugiau nei pusė mano, kad reikalai šalyje gerėja) šiuo metu yra Laisvės partijos (65 proc. situacija gerėja, o blogėja 35 proc.), Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (55 proc. situacija gerėja, o blogėja 43 proc.) bei Liberalų sąjūdžio (51 proc. situacija gerėja, o blogėja 49 proc.) rinkėjai. Visų kitų partijų rinkėjai dažniau mano, kad reikalai Lietuvoje pastaruoju metu krypsta daugiau į blogąją pusę, nei į gerąją. Blogiausiai dabartinę padėtį vertina Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) (84 proc. mano, kad reikalai blogėja) ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ (82 proc. mano, kad reikalai blogėja) rinkėjai.
Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos Tyrimai“ Eltos užsakymu 2023 m. rugsėjo 22–spalio 7 dienomis atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1023 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 109 atrankos taškuose.
Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
