Karo Ukrainoje metinės: kritika Vakarams ir būtinybė Lietuvai ruoštis

Karas Ukrainoje tęsis tol kol Rusija arba sugrius, arba bus išsekinta, o tai neįmanoma be Vakarų veikimo, sako naujienų agentūros „Elta“ vyr. redaktorius, apžvalgininkas Vytautas Bruveris. Savo ruožtu Vakarai, vietoje to, kad būtų proaktyvūs, pasak apžvalgininko, į karą Ukrainoje reaguoja pasyviai. Taip esą buvo nuo pat Krymo aneksijos 2014-ųjų kovą.

Karas vyksta dešimtmetį ir paskutiniai dveji metai – tik kulminacinė fazė, dalyvaudamas laidoje „Delfi diena“ kalbėjo V. Bruveris ir įspėjo apie ateitį.

„Deja, galime sulaukti didesnių kulminacijų ir to karo išsiliejimo per kraštus. Tam tikra apimtimi jis ir dabar jau liejasi per kraštus“, – teigė apžvalgininkas.

Jis pažymėjo, kad Rusija kare plačiu mastu dar nepanaudojo cheminio ir branduolinio ginklo, kol kas dar neužpuolė, pavyzdžiui, hibridiniu būdu Lenkijos ar kitų kaimyninių NATO valstybių. Bet šios eskalacinės kryptys, V. Bruverio įsitikinimu, – ant stalo.

Teigia, kad sankcijose – per daug pozavimo

Kalbėdamas apie Vakarų laikyseną karo Ukrainoje klausimu, jis vertino, kad Vakarai nuo pat 2014-ųjų buvo reaktyvūs ir pasyvūs, o ne proaktyvūs ir strategiški.

„Nuo pat pradžios buvo aišku, kad šitas karas tęsis tol, kol Rusija bus tokia diktatūra, kokia yra, kuri vis labiau degraduoja, agresyvėja, fašistėja, nacėja, represyvėja ir tik vis labiau gali eskaluoti dalykus.

Karas baigsis ir vyks iki tol, kol ta diktatūra arba sugrius, patirs kažkokius erozinius procesus, vidinį kolapsą ir sugrius Rusijos valstybė kaip tokia, arba ji bus išsekinta fiziškai tiek, kad neturės jėgų tęsti karo, vykdyti karo, turės patraukti pajėgas iš Ukrainos. Kas vėlgi reikštų, ir pradėtų, tam tikrus vidinius procesus jos viduje – tam tikrą eroziją, galbūt, kolapsą.