Dėl „Wagner“ sunerimti turėtų Kremlius
J. Prigožinas pareiškė, kad „Wagner“ netrūksta personalo, todėl naujų narių priėmimas laikinai stabdomas.
„Tai yra viskas, ką jūs norėjote žinoti apie „Wagner“ „super spec. operaciją“ prieš Lenkiją ir/ar Lietuvą. Jei tikrai būtų kažkas rimto planuojama, „Wagner“ tikrai rinktų rezervą net nesižvalgydami į to rezervo kokybę. O dabar – keli tūkstančiai abejotino karinio parengimo atsilupėlių su kalašais. Tikrai, kad „baisu“, – apžvalgoje ironizuoja karo ekspertai.
Jų vertinimu, kas turėtų sunerimti, tai Kremlius.
Rusijos oro desanto pajėgų vadas plk. gen. M. Teplinskis (beje, gimęs Ukrainoje) pareiškė, kad jų karinė vadovybė jau ne kartą nuėmė nuo pareigų sėkmingai veikusius generolus, tame tarpe ir gen. S. Surovikiną.
Dabar gen. M. Teplinskis sako, kad dėl jo paties vadovaujamų pajėgų pasiektų sėkmių fronte (galėtų ir detalizuoti, būtų labai įdomu sužinoti kokių), jį taip pat gali netrukus nuimti. Gandai apie galimą plk. gen. M. Teplinskio nuėmimą tęsiasi jau keli mėnesiai, jie prasidėjo dar iki „Wagner“ maišto.
Priežastis kodėl generolas liko poste gali būti draugai Rusijos generaliniame štabe (tikėtina, bendri draugai kaip ir S. Surovkino) bei pavaldinių lojalumas (divizijų ir brigadų vadai bei žemesnės grandys).
Tačiau samdinių maištas šią istoriją nuspalvino naujomis spalvomis. Siekis nuimti VDV vadą gali būti paremtas ne tik sunkiai paslepiamais ryšiais tarp J. Prigožino, S. Surovkino ir M. Teplinskio. Taip pat buvo gandų, jog oro desanto pajėgų 45-oji spec. paskirties brigada atsisakė dalyvauti malšinant „Wagner“ maištą. Ši brigada yra tiesiogiai pavaldi pajėgų vadui, t.y. gen. M. Teplinskiui.
Taigi, vorų peštynės toliau tęsiasi.
Luhansko kryptis
Svatovė. Agresorius dar vis išlaiko placdarmą vakarinėje Žerebeco upės pusėje Novojehorivkoje – Nadjoje, tačiau panašu, kad Ukrainos vienetai šiuo placdarmu užsiėmė rimtai.
Jie užiminėja kalvas „niekieno žemėje“, pritraukinėja artileriją ir, labai tikėtina, ruošiasi nustumti okupantus už upės. Čia puikiai darbuojasi Ukrainos pajėgų 68-oji jėgerių brigada. Ji ir anksčiau pasižymėjo kaip puiki „gaisrininkų komanda“, kai žiemą tapo vienu iš lemiančių faktorių sustabdant rusų puolimą Vuhledaro link.
Agresorius bando išlikti aktyvus, tačiau jo gretose vis daugiau problemų dėl apribotos manevro laisvės ir aprūpinimo. Dėl to rusai bando būti aktyvesni centriniame ruože (toliau nesėkmingai puola prie Krochmalnės ir Novoselivskės), taip siekdami leisti savo vienetams pietiniame flange persigrupuoti.
Kremina. Lokalios rusų atakos tęsiasi, ukrainiečiai kontratakuoja, tačiau mūšių intensyvumas mažesnis nei Svatovės sektoriuje.
Lysyčanskas. Agresorius įvykdė keletą atakų pietrytinėse Bilohorivkos prieigose, pabandė užsikabinti už „niekieno žemės„ esančių kalvų, tačiau gavo snukin ir grįžo iš kur atėjęs.
Donecko kryptis
Bachmutas. Šiaurinis flangas. Kontaktinėje linijoje – be pakitimų. Okupantų kontratakų mastas ir toliau lieka sąlyginai nedidelis (lyginant su tuo, kas buvo prieš dvi savaites). Ukrainos gynėjai ir toliau neskuba.
Tikėtina, jie siekia ne tik identifikuoti silpnąsias rusų gynybos vietas ir sukaupti tinkamą kiekį pajėgų bei resursų, bet ir vykdo klaidinimą. Pastarojo tikslai gali būti įtikinti oponentą telkti gynybines pastangas ten, kur ukrainiečiai nori ir užmigdyti rusų budrumą. Aišku, tam reikia laiko.
Pietinis flangas. Sunkūs mūšiai okupantų pasipriešinimo židiniuose Klišijivkoje, Andrijivkoje ir Kurdiumivkoje tęsiasi. Rusai nelinkę pasiduoti, kadangi žino, jog užleidę šias pozicijas turės didelių problemų ne tik pietų flange, bet ir pačiame Bachmuto mieste.
Tokiu atveju ukrainiečiai nuo prie Klišijivkos esančių aukštumų mieste esančias rusų pozicijas ir logistikos kelius galės atakuoti ugnimi gerokai efektyviau nei iki dabar.
Todėl, viešų šaltinių duomenimis, rusai savo gynybos gilumoje (Zaicevė – Kodema – Veršyna) sutelkė papildomus artilerijos vienetus. Nuo Kodemos iki kontaktinės linijos apie 8 km., o tai yra darbinis atstumas rusų artileristams.
Jei nuotolis siekia daugiau nei 10 km, rusų artilerinės ugnies tikslumas labai krenta, o dabar jau šiame ruože dėl vamzdžių trūkumo jie negali to kompensuoti ugnies masiškumu. Tad, teorinio puolimo atveju, rusams šaudant iš minėtų pozicijų, netiesiogine ugnimi remti savo puolančius vienetus būtų problematiška.
Tad šios artilerijos grupės vieta rodo, kad pirminis agresoriaus tikslas yra stabdyti Ukrainos pajėgų puolimą, o ne bandyti atsiimti prarastas pozicijas.
Avdijivka – Marijinka. Rusai vėl suintensyvino savo veiksmus šiauriniame flange, tačiau ir vėl nieko nepešė. Tas pats pasakytina apie situaciją Marijinkos ruože. Savo ruožtu Ukrainos gynėjai po kontratakos pasigerino savo taktinę situaciją Pervomaiskės ruože (prie Nevelskės).
Zaporižios kryptis
Orihivas. Kamjanskė – Žerebjankai. Tęsiasi pozicinės kautynės, kontaktinėje linijoje pakitimų nėra.
Robotynė. Agresorius kontratakavo rytinėse gyvenvietės prieigose nuo Verbovės pusės ir sugebėjo atsiimti keletą pozicijų. Tiesa, iš esmės tai nieko nepakeitė, tačiau matomas rusų noras susigrąžinti ką prarado. Tikėtina, Ukrainos gynėjams teks atlaikyti eilę okupantų bandymų sumažinti grėsmę sau prie Robotynės bei panaikinti ukrainiečių pleištą link Verbovės.
Velyka Novosylka. Kaip ir prie Robotynės, agresorius organizavo eilę kontratakų Staromajorskėje siekdamas susigrąžinti šią gyvenvietę. Dėl šių kontratakų patys rusai nesutaria – okupacinė valdžia žviegia, kad jie esą susigrąžino gyvenvietę, o rusų karo propagandistai rašo, jog jie neva atsiėmė tik keletą pozicijų. Visgi Ukrainos pajėgos ir toliau kontroliuoja gyvenvietę, vykdo reorganizaciją. Tuo pačiu, nepatvirtintais duomenimis, ukrainiečiai suaktyvino puolimą rytiniame flange. Gali būti, kad jie priartėjo, ar net perkirto kelią Novodoneckė – Kremenčikas, tačiau situacija yra trapi ir ne iki galo aiški.
Pietų kryptis
Agresorius surengė dar vieną teroristinį išpuolį – raketomis atakavo gyvenamąjį namą ir universiteto pastatą Krivyj Rihe. Bent 4 civiliai žuvę, 43 sužeisti. Ukrainos tarnybos vietoje tęsia žmonių gelbėjimo darbus.
