Krymas jau kurį laiką yra viena pagrindinių smūgių į dešinįjį Dniepro krantą aikštelių.
Be šio pajėgumo eliminavimo ukrainiečiams ateityje galvoti apie platesnio masto desantines operacijas į kairįjį Dniepro krantą būtų labai komplikuota.
„Labai smagu, kad ledai pajudėjo. Tikimės, kad tai tik pirma riebi kregždė“, – rašo karo ekspertai.
Jų teigimu, tikėtina, smūgio metu sunaikinti trys S400 raketų paleidėjai ir radaras, taip pat remonto angaras, kuriame galėjo būti ir S300 raketų paleidėjas.
Agresorius neturi kur dingti ir pripažįsta smūgį, bet jo teigimu, ukrainiečiai Džankojų atakavo 12 ATACMS raketų. Tokiu atveju Ukrainos pusei reikėjo 12 šių raketų paleidėjų vienu metu, t. y., HIMARS platformų. Oficialiai ukrainiečiai turi ATACMS raketų versiją „M39 Block 1“, kurių šūvio nuotolis siekia iki 165 km, apytiksliai toks atstumas yra nuo Džankojaus iki kontaktinės linijos.
Dėl to mažai tikėtina, kad Ukrainos pajėgos rizikuotų tokiu kiekiu HIMARS’ų ir vienu metu statytų juos netoli kontaktinės linijos.
Ukrainiečių karo ekspertai mini, kad buvo atakuota dvejomis ATACMS raketomis, tačiau ir toliau abejonę kelia tai, kad Ukrainos pajėgoms teko smūgiuoti beveik nuo kontaktinės linijos.
Nebent ukrainiečiai gavo iki 300 km siekiančias raketas „M39“, „A1“ arba „M57“. Tad neatmestina, kad galėjo būti smūgiuota, pavyzdžiui, „Storm Shadow“ ar ukrainietiškomis Hrim-2 raketomis.
Agresorius tęsia civilių terorą. Šį kartą įvykdė smūgį raketomis į Černihivo miestą. Šiuo metu pranešama, kad 16 žmonių žuvo, keliasdešimt sužeista, tarp jų ir vaikai.
Taip pat agresorius pranešė, jog jam pavyko numušti droną Tatarstane, o tai yra apie 900 km nuo kontaktinės linijos. Tai rodo, kad Ukrainos gynėjai ir toliau bando pasiekti taikinius giliai okupantų užnugaryje.
Luhansko kryptis
Svatovė. Sąlyginė ramybė kontaktinėje linijoje tęsiasi.
Kremina. Šalia bandymų pasistūmėti Ternų –Jampolivkos – Torskės ruože, rusai atnaujino bandymus pralaužti ukrainiečių gynybą pietinio flango miškuose.
Lysyčanskas. Padėtis sektoriuje išlieka įtempta, tačiau Ukrainos pajėgos neleidžia okupantams įsitvirtinti „niekieno“ teritorijoje ar pasistūmėti į priekį.
Donecko kryptis
Bachmutas. Padėtis nesitaiso. Rusai toliau intensyviai spaudžia šiauriniame bei pietiniame Časiv Jaro flanguose bei kausto Ukrainos vienetus rytiniame miesto pakraštyje.
Viešoje erdvėje vyksta diskusija dėl galimo Kremliaus nurodymo užimti Časiv Jarą iki gegužės 9 d. Ukrainietiškuose ir kituose telegram kanaluose teigiama, kad iki šios dienos tai padaryti rusams yra neįmanoma. Tai pagrindžia rusų puolimo dinamika ankstesnių operacijų metu. Be to, atakos objektas – ant aukštumų išsidėstęs, gerai įtvirtintas miestas.
Kita vertus, labai svarbu, kokias pajėgas ir resursus ukrainiečiai gebės skirti šio miesto gynybai. Dabar vykstantis rusų aviacijos dominavimas virš Časiv Jaro nenuteikia optimistiškai. Net jei situacija pasitaisytų ir ukrainiečiai iki gegužės 9-osios apgintų miestą, turbūt vargu, ar tai kažką keistu, jeigu miestas būtų užimtas ne „kremlinams“ svarbią gegužės 9 d., o pavyzdžiui birželio 1 d.
Kitais žodžiais tariant, agresoriaus propagandinių tikslų sužlugdymas neturėtų būti savitikslis ir nekeičia tikimybės prarasti miestą, jei padėtis negerės.
Avdijivka – Vuhledaras. Šiaurinis flangas. Situacija sparčiai komplikuojasi. Rusai įžengė į Očeretynę, Ukrainos gynėjai bando juos iš ten išmušti. Okupantai pradėjo atakas į ukrainiečių gynybos rajono Berdyčių – Semenyvkos – Umanskės kairįjį (šiaurinį) flangą bei užnugarį.
Gali būti, kad agresorius būtent čia koncentruoja savo pastangas, o Tonenkėje – Umanskėje nebevykdo plataus masto atakų, bet siekia įsitvirtinti jau užimtose pozicijose.
Centras. Ukrainiečiai atmušė agresoriaus puolimą Netailovės – Nevelskės ruože.
Pietinis flangas. Tęsiasi sunkios kautynės Krasnohorivkos prieigose. Rusai toliau gimdo pirmojo pasaulinio karo tankus primenančius monstrus. Ant sovietinių tankų suvirina metalines plokštes, taip pat sumontuoja elektroninės kovos priemones.
Visa tai yra daroma tam, kad nepasiektų ukrainiečių dronai. Kita vertus, toks patobulinimas gerokai apsunkina tanko dalyvavimą mūšyje (apribotas mobilumas, matomumas, galimybė sukinėti bokštelį ir efektyviai nukauti taikinius). Maža to, jis neapsaugo nuo minų ir vargu, ar padės nuo išmaniosios artilerinės amunicijos bei prieštankinių sistemų raketų.
Zaporižios ir Pietų kryptyse – be didesnių pakitimų.