Geopolitinis kontekstas
Vakarų valstybės toliau teikė karinę paramą Ukrainai bei skelbė apie naujus paramos paketus. Tačiau konkretesnių žinių, kaip Vakarai atsakys į Rusijos pasitraukimą iš „grūdų susitarimo“, nebuvo girdėti.
Taip, dalis Vakarų perduodamų oro gynybos sistemų, tikėtina, sustiprins Ukrainos jūrų uostus, tačiau nei aiškesnės politinės vizijos, nei konkrečių karinių priemonių naudojimo sumanymo nebuvo deklaruota. Silpstančios kalbos apie ATACAMS sistemų perdavimą Ukrainai šiame kontekste irgi neprideda optimizmo dėl greitų sprendimų.
Belieka viltis, kad šalia tankų ir naikintuvų koalicijų Vakaruose atsiras jūrinė koalicija, kuri formuos paramos paketus Ukrainos jūrų uostų bei jūrinių kelių Juodojoje jūroje apsaugai (priešraketinė gynyba, tolimo nuotolio raketos, karinių laivų konvojai ir pan.).
Tačiau be karinių priemonių ne mažiau svarbūs yra politiniai ir ekonominiai įrankiai, kurie sudarytų pagrindą privačioms verslo kompanijoms rizikuoti savo laivais gabenant grūdus iš Ukrainos uostų.
Putino sumanymas neišdegė
Sankt Peterburge vykusiame Rusijos ir Afrikos valstybių lyderių forume agresorius greičiausiai manė surengsiąs kažką panašaus į Šaltojo karo metų vykusius vadukų suvažiavimus, kur visi draugiškai pasmerkdavo „kolonijinę ir imperialistinę Amerikos politiką.“
Vien tai, kad iš 43 potencialių aukščiausio lygio vadovų (prezidentų, ministrų pirmininkų) pas tarptautinį nusikaltėlį atvažiavo tik 17, rodo, jog sumanymas neišdegė.
Tarp jų buvo įvairiausių veikėjų (pvz. Burkina Faso vadovas, 2022 m. pabaigoje po perversmo atėjęs į valdžią, kapitonas Ibrahimas Traore, kaip priklauso kariui, dėvėjo uniformą).
Tačiau bene didžiausio grūdų iš Juodosios jūros regiono importuotojo Egipto vadovas Abdelas Fattah al-Sisi, paragino Rusiją sugrįžti į susitarimą. Kremlius, kaip visada, nuėjo paprasčiausiu keliu — dėl visko apkaltino Vakarus ir pažadėjo tam tikroms Afrikos šalims (pvz.: CAR, Malis, Burkina Faso, Sudanas) grūdus (neabejotinai – dalis, jei ne visi, ukrainietiški) tiekti nemokamai.
„Kiek tai yra realus sprendimas, o ne tuščias pažadas — pamatysime“, – pabrėžia ekspertai.
Vien tai, kad V. Putinas patikslino, esą nemokami grūdai pradės keliauti „ne šiandien ir ne rytoj“, o po kokių 3–4 mėnesių, jau kelia abejonių.
Savaime suprantama, pasirinktos valstybės yra tos, kur po karinių perversmų išstūmus prancūzus bei kitus vakariečius, Rusijos įtaka yra didelė.
Nors visi pasaulyje, net ir forume dalyvavusios Afrikos valstybės, puikiai suprato, kad tokios mažos, trumpalaikės dovanėlės gal ir stiprina draugystę, bet esminės grūdų problemos Sahelio regione ir kitur nesprendžia.
Dar svarbu paminėti, kad ši padėtis aktuali ne tik Europai, tačiau ir Kinijai, kuri nemažai investuoja į Afriką, taip didindama savo švelniąją galią šiame žemyne. Taigi, ar kinai bus linkę leisti rusams galbūt destabilizuoti dalį Afrikos valstybių (paskutinis pavyzdys — perversmas Niamėjuje, Nigeris) tokiu būdu mažinant Kinijos geopolitinę įtaką? Taip pat yra atviras klausimas.
Agresoriaus ministras S. Šoigu apsilankė Šiaurės Korėjoje. Neabejotinai po vizito tikėjosi iš Pchenjano gauti artilerijos amunicijos ir kitokių šaudmenų. Neatmestina, kad toks susitarimas galėjo būti pasiektas, tačiau ar iš tiesų tai įvyko, kiek ir kaip greitai Šiaurės Korėjos šaudmenys pasiektų kontaktinę liniją, sunku spręsti.
Situacija fronte
Luhansko kryptis
Svatovė. Agresoriaus bandymas susikurti tvarų placdarmą vakariniame
Žerebeco krante Novojehorivkos — Nadjos ruože bliūkšta. Jo taktinė
sėkmė buvo trumpalaikė, ukrainiečiai sukoncentravo savo artilerijos ugnį, surengė eilę sėkmingų lokalių kontratakų ir taip stabilizavo padėtį.
Okupantams nesiseka savo rankose išlaikyti Novojehorivkos ir Nadjos gyvenviečių, kurios yra svarbūs atramos punktai, jei rusai norėtų/galėtų vystyti puolimą toliau. Gyvenvietės šiuo metu praktiškai tapo „niekieno žeme“. Rusai bet kokia kaina bando išlaikyti placdarmą vakariniame Žerebeco upės krante. Nors planai prasimušti iki Oskilo upės prie Borovos keliauja į užmarštį, rusai dar tikisi Novojehorivkos — Nadjos ruože sukurti Ukrainos gynėjams įtampos židinį, taip neleidžiant jiems tęsti savo sumanymo.
Vertinimas: lygiosios po aktyvių veiksmų.
Kremina. Visą savaitę tęsėsi abipusės atakos Červonopopivkos, Torskės ir Dibrovos ruožuose. Nors dažniau puolė agresorius, tačiau, lyginant su ankstesnėmis savaitėmis, atakų mastas sumenko. Panašu, ukrainiečiams ne tik pavyko išlaikyti pozicijas, bet ir gerokai praretinti agresoriaus manevrinius ir ugnies paramos vienetus.
Vertinimas: lygiosios po aktyvių veiksmų.
Lysyčanskas. Sektoriuje okupantai kelis kartus pabandė atakuoti Bilohorivką, tačiau Ukrainos vienetai sėkmingai apsigynė. Iš esmės savaitės eigoje sektoriuje dominavo pozicinės kautynės.
Vertinimas: lygiosios po aktyvių veiksmų.
Donecko kryptis
Bachmutas. Po sėkmingos užpraeitos savaitės Ukrainos gynėjai šiauriniame flange įsitvirtino naujose pozicijose bei sėkmingai atmušinėjo agresoriaus kontratakas. Ukrainiečiai greičiausiai toliau vykdė žvalgybą ir persigrupavo.
Tai – standartinė procedūra po intensyvių mūšių, kuriuos šiame ruože matėme ankstesnėmis savaitėmis. Antroje savaitės pusėje okupantų kontratakos sumenko. Neatmestina, kad suprasdami jų beprasmiškumą, šiauriniame flange rusai pradėjo pereidinėti į gynybą. Tuo tarpu pietiniame flange ukrainiečiai pasiekė taktinių laimėjimų, kurių visuma gali lemti jų operacinę sėkmę. Ukrainos pajėgos suskaldė Klišijivką, Andrijivką ir Kurdiumivką į atskirus pasipriešinimo židinius bei pradėjo jų likvidavimą.
Vertinimas: iniciatyvą turi ukrainiečiai.
Avdijivka — Marijinka. Visuose ruožuose tęsėsi intensyvios pozicinės kautynės, abi pusės vykdė lokalias atakas. Kontaktinėje linijoje jokių reikšmingesnių pakitimų neįvyko.
Vertinimas: lygiosios po aktyvių veiksmų.
Vuhledaras. Ukrainos vienetų atakos Mikilskės ir Volodymirivkos ruožuose aprimo. Tai patvirtina versiją, kad jų tikslas buvo žvalgyba mūšiu, siekiant identifikuoti stipriąsias ir silpnąsias agresoriaus gynybos vietas bei galimai, vykdyti klaidinimą. Rusai toliau bandė atakuoti Novomykhailivka ruože, tačiau šios jų operacijos nebuvo sėkmingos.
Vertinimas: lygiosios po aktyvių veiksmų.
Zaporižios kryptis
Savaitės bėgyje Ukrainos pajėgos intensyviai smūgiavo agresoriaus logistinei sistemai (Tokmak, Melitopol). Savaitės pabaigoje dėl gausaus lietaus pažliugę keliai apribojo abiejų pusių manevrinių vienetų operacijas.
Orihivas. Ukrainiečiai tęsė operacijas Kamjanskės — Žerebjankų ruože, suintensyvino spaudimą Luhovės link bei pasiekė taktinę sėkmę. Tuo tarpu prie Robotynės Ukrainos vienetai pralaužė agresoriaus gynybą šiaurės rytinėse — rytinėse gyvenvietės prieigose, privertė rusus atsitraukti į Robotynės gyvenvietę.
Negana to, Ukrainos pajėgoms pavyko pasistūmėti Verbovės link, jų vienetai pasiekė pagrindinę agresoriaus gynybos liniją. Nepaisant intensyvių rusų kontratakų, jiems nepavyko susigrąžinti iniciatyvos.
Vertinimas: iniciatyvą turi ukrainiečiai.
Velyka Novosylka. Ukrainiečiai užėmė Staromajorskę, ir nepaisant nuolatinių rusų kontratakų įsitvirtino gyvenvietėje.
Tuo pačiu Ukrainos pajėgos vystė sėkmę ir puolė kitoje upės pusėje esantį Urožainės kaimą. Taip pat svarbu paminėti, kad Ukrainos gynėjai telkė pajėgas vakariniame (Prijutnė) ir rytiniame (Novodoneckė) flanguose, su tikslu artimiausiu metu tęsti operacijas šiomis kryptimis.
Vertinimas: iniciatyvą turi ukrainiečiai.
Pietų kryptis
Ukrainos pajėgos savaitės eigoje tęsė smūgius agresoriaus karinei infrastruktūrai. Paminėjimo verti, išskirtinai sėkmingi smūgiai rusų šaudmenų sandėliui prie Sevastopolio, technikos remonto bazei Kremenivkoje ir Krymo „butelio kakliuke“ esančiam svarbiam Čongaro tiltui. Agresorius buvo priverstas išlaikyti aprūpinimo kelių funkcionavimą, todėl civiliniam transportui uždaro Krymo tiltą bei riboja savo civilių judėjimą kituose keliuose.
Vertinimas: iniciatyvą turi ukrainiečiai.
Mūšių dinamika
Ukrainiečiai ne tik išlaikė smūgių Krymo pusiasalyje intensyvumą bet ir jų dronų atakos į objektus agresoriaus sostinėje tapo tikslesnės. Smūgiuota rusų karinės žvalgybos (buvęs GRU) kibernetiniam centrui bei dangoraižiui, kuriame įsikūrusios trys ministerijos.
Tai svarbi komunikacinė žinutė (Maskva nėra saugi), kuri didina politinę žalą Kremliaus režimui.
Aptariamuoju laikotarpiu okupantai suintensyvino smūgius raketomis, dėl ko jų nuostoliai išaugo beveik dvigubai (25 ir 49). Smūgių skaičius išaugo ilgą laiką nenaudotų Kh101/555 raketų sąskaita. Tikėtina, agresorius jų nenaudojo siekdamas pasigaminti reikiamą raketų kiekį masiškesnei atakai.
Savaitę pradėjęs bandymu toliau naikinti jūros uostų infrastruktūrą, agresorius pabandė ieškoti skylių kituose regionuose ir atakavo miestus esančius centrinėje, vakarinėje ir šiaurinėje Ukrainoje. Šis manevras rusams neatnešė siekiamo rezultato, kadangi didžioji dalis raketų buvo numuštos, taigi ir ištampyti Ukrainos oro gynybos nepavyko.
Rusų dronų — savižudžių nuostolių ženklus mažėjimas (138 ir 53) gali rodyti, jog „Šahed“ atsargos eina į pabaigą arba jų paleista mažiau dėl pasirinkimo šią savaitę naudoti daugiau raketų, taip padarant daugiau žalos po žlugusio „grūdų susitarimo“ (ypač Odesos uostui).
Pažiūrėkime detaliau į agresoriaus nuostolių dinamika kituose parametruose:
Rusų gyvosios jėgos nuostoliai sumažėjo (4280 ir 3740), o šarvuotos technikos netektys išliko panaššios (123 ir 127). Pastebėtina, kad antroje savaitės pusėje, kai prasidėjo liūtys, bendras operacijų intensyvumas sumažėjo.
Tačiau įdomu, kad ėmus mažėti okupantų gyvosios jėgos nuostoliams, rusų šarvuotos technikos netektys išliko panašūs kaip užpraeitą savaitę.
Toks skirtumas gali būti susijęs su efektyvesniu Ukrainos artilerijos bei dronų — savižudžių darbu kontaktinėje linijoje eliminuojant uždarose pozicijose laikomus rusų šarvuotos technikos vienetus.
Rusų bendros artilerijos sistemų netektys sumenko (193 ir 138). Toks bangavimas yra tendencingas ir, tikėtina, susijęs su tuo, jog po sėkmingos Ukrainos artileristų medžioklės savaitės rusai bando pergrupuoti savo artilerines sistemas.
Bendras vertinimas ir prognozės
Ukrainos pajėgos toliau veikia pradinėje plataus masto puolimo operacijos fazėje (priešo pajėgų sukaustymas, taktinis klaidinimas, galimybių pagrindinėje ir remiančioje puolimo ašyse sudarymas). Ukrainiečiai Orihivo sektoriuje jau pasiekė pagrindinę agresoriaus gynybos liniją, o Velyka Novosylkos sektoriuje metodiškai link jos artėja. Tikėtina, Ukrainos pajėgos pasiekė pradinės fazės paskutinį etapą ir kuria sąlygas pradėti kitą puolimo fazę (oponento pagrindinės gynybos linijos pralaužimas pagrindinėje ir remiančioje puolimo ašyse bei placdarmo suformavimas ateities operacijoms).
Tiesa, tos sąlygos dar nėra sukurtos, tad gali būti, prieš įvedant į mūšį pagrindinį veiksnį (mechanizuotas brigadas), artimiausią savaitę ar dvi bus siekiama išplėsti placdarmus pagrindinėje ir remiančioje puolimo ašyse Zaporižios kryptyje.
Labai tikėtina, kad Kremlius bando įtraukti Afrikos valstybes į derybas su Vakarais ir per 3–4 mėnesius pasiekti savo politinius tikslus (pirmiausia — sankcijų sušvelninimą, o gal net susitarimą dėl nesmūgiavimo į Krymą).
Neatmestina, kad agresorius grįš prie nuoseklių bandymų sugriauti Ukrainos jūrų uostų infrastruktūrą, kadangi čia esantys objektai kol kas nėra pilnavertiškai pridengti moderniomis oro gynybos sistemomis.
Tikėtina, kad Ukrainos pajėgos intensyvins puolamąsias operacijas Bachmuto šiauriniame flange, su tikslu pasiekti Krasna Horos ir Soledaro ruožus.
