Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus (VIGS) prokurorai, reaguodami į šiandien žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie galimus pažeidimus kertant mišką Kauno rajone, inicijavo tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo.
Žiniasklaidoje rugsėjo 6 dieną buvo paskelbta informacija apie tai, kad Karmėlavoje galimai neteisėtai kertamas miškas, kaip įtariama, nesant statybos leidimo nukasamas šlaitas ir miške galimai neteisėtai suformuoto namų valdos žemės sklypo link tiesiamas kelias.
Kauno apygardos prokuratūros VIGS prokurorai nutarė, kad yra tikslinga pradėti tyrimą ir nustatyti, ar nėra daroma žala valstybės ir bendruomenės interesams.
Karmėlavos gyventojų užfiksuotoje vaizdo medžiagoje matomas užkuriamas pjūklas, pasigirta čaižus garsas, po to – didžiulis traškesys. Kauno rajone rekreaciniame miške viena po kitos krenta didžiulės pušys.
„Beprotiškai gaila, jūs patys pažiūrėkite, kokie medžiai“, – LNK žinioms sakė viena vietos gyventoja.
Kitas Karmėlavos gyventojas Marius teigė, jog medžiai nupjauti iki pusės, buvo skubama ir darbas atliktas nekruopščiai.
„Medžiai virsta į bet kurią pusę. Turėjome normalų miškelį“, – teigė jis.
Visgi, Miškų tarnyba vyrui kirsti medžius savo sklype leido.
„Pagal leidimą galima iškirsti 14 pušų ir 6 trešnes“, – LNK žinioms sakė Miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus vedėjas Gintaras Pušneraitis.
Tačiau čia ne tik pjaunami medžiai, bet gyventojai fiksuoja ir kitokį vaizdą – su specialiai technika nukasamas šlaitas.
„Nukasinėjo šlaitą ir rovė kelmus. Išrovė tiek spygliuočius, tiek ir lapuočius. Spygliuočiai buvo apie 80 metų ir daugiau nei 20 metų senumo pušys. Nukastas šlaitas dabar yra virš metro, gaunasi skardis“, – pasakojo Karmėlavos gyventojas Linas.
Ir čia sklypo savininkui jau prasideda bėdos.
„Jis to šlaito negali nukasinėti, jis gali nupjauti medžius, pasirengti proskyną pravažiavimui. Todėl šiuo metu yra surašytas privalomasis nurodymas stabdyti darbus“, – LNK sakė Miškų kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas Irmantas Juškauskas.
Norint šlaitą pajudinti yra reikalingas statybos leidimas.
„Šlaituose nuo 10 laipsnių iš viso yra draudžiama rauti, kasinėti. Kadangi išpjovus medžius gali atsirasti šlaito erozija, šlaitas gali pradėti slinkti. Mūsų manymu, ką jis padarė, tai jau turėtų gauti kelio statybos leidimą“, – kalbėjo ekspertas I. Juškauskas.
Gyventojams nerimą kelia ir tai, kaip medžiai yra kertami.
„Pušys nuo mūsų daugiabučio namo tvoros (krito, aut. p.) per metrą, du metrus. Ir jis jas ruošiasi kirsti, bet neaišku, kur jos kris – į langus, į sieną, vaikai laksto po kiemą. Ir dirba visiškai be jokių apsaugų“, – pasakojo Karmėlavos gyventoja Regina.
Aplinkos sergėtojai ir čia rado pažeidimą.
„Paprašius pateikti pažymėjimą dirbti su pjūklu, jis jos nepatiekė. Šiuo metu yra pradėta administracinė teisena dėl miško darbų saugos taisyklių pažeidimo“, – teigė Miškų kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas I. Juškauskas.
Pušys yra kertamos dėl to, kad reikia nutiesti kelią, vedantį į sklypą ant kalno. Gyventojai svarsto, kad prieš keletą metų suformuotas sklypas miške kelia įtarimų.
„Staiga pradėjo tame plote medžiai džiūti, pušys. Jos pasidarė nudžiūvusios, aišku, jos buvo iškirstos. Ir kažkokiu būdu, aišku, kad nelegaliu, viduryje miško buvo įforminta kaip ir privati valda“, – pasakojo viena Karmėlavos gyventoja.
Kauno rajono savivaldybė prieš keletą metų gavo prašymą pakeisti sklypo ant kalno paskirtį į gyvenamąją, kad čia galėtų atsirasti namai.
„Šitoje vietoje yra gautas prašymas, kad bendrajame plane numatyti galimybę gyvenamųjų namų statybos teritoriją“, – LNK sakė Kauno rajono savivaldybės vyriausioji architektė Jurgita Kalvinskaitė.
Kauno rajono savivaldybėje vyko bendrojo plano pakeitimo viešas svarstymas, dar jau ir šalia miško stovint daugiabučiams neatmetama, kad čia namai atsirasti galėtų. Tačiau, kad tai įvyktų, laukia dar ne viena procedūra.
„Prielaida, kaip tokia, yra numatoma toje dalyje, kur nėra miško. Savivaldybė tiesiog po miškų tarnybos išvados, po fakto, tik galės konstatuoti tą faktą, kad galima plėtra, atsižvelgiant į miškų tarnybos pateiktus duomenis“, – teigė J. Kalvinskaitė.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
