Ankstų trečiadienio rytą Kataro užsienio reikalų ministerijos pareiškime derybos, po kurių buvo sudarytas susitarimas, buvo apibūdinamos kaip Egipto, JAV ir Kataro tarpininkavimas siekiant „humanitarinės pauzės“, ir priduriama, kad 50 civilių įkaitų bus paleisti mainais už „daug palestiniečių moterų“ ir Izraelio kalėjimuose laikomų vaikų“.
„Pauzės pradžios laikas bus paskelbtas per artimiausias 24 valandas ir truks keturias dienas, tačiau gali būti pratęstas“, – sakoma pranešime. Priduriama, kad vėliau gali būti susitarta dėl didesnio paleidžiamų asmenų skaičiaus.
Toks pareiškimas – reikšmingas žingsnis nuo spalio pradžios trunkančiame kare tarp Izraelio ir „Hamas“, per kurį žuvo daugybė taikių ir niekuo dėtų gyventojų abejose pusėse – tiek Izraelyje, kurį spalio 7-ąją atakavo „Hamas“ teroristai, tiek Gazoje, kur per antskrydžius ir mūšius žuvo civiliai. Vis dėlto humanitarinė pauzė net nėra paliaubos.
Pastaruoju žodžiu lietuvių kalboje vienodai vadinami visi keturi paliaubų lygiai – angl. truce, cessation of hostilities, humantitarian pause ir ceasefire, kurie skiriasi savo formalumu, reikalavimais, sąlygomis ir juos pripažįsta Jungtinių Tautų Saugumo Taryba bei Generalinė asamblėja.
Taigi, humanitarinė pauzė, dėl kurios suderėjo Kataras bei kariaujančios pusės tėra „laikinas ugnies nutraukimas išskirtinai dėl humanitarinių priežasčių“. Tokia pauzė gali trukti kelias valandas ar kelias dienas, aiškiai apribotoje erdvėje, kur yra humanitarinės pagalbos poreikis ar vykdoma su tuo susijusi veikla, šiuo atveju – teroristų laikomų įkaitų išmainymas į palestiniečių belaisvius.
Iki tikrų paliaubų – formalaus ir įpareigojančio susitarimo ar juo labiau taikos sutarties ne tik kad toli. Nežinia, ar tai iš viso yra įmanoma, turint omenyje Izraelio poziciją dėl derybų su „Hamas“. Tai rodo ir „Delfi“ kalbinto Izraelio gynybos pajėgų (IDF arba Cachal) atstovo, pulkininko leitenanto Jonathano Conricus žodžiai.
Tikslas – sunaikinti visus iki vieno
Tinkalaidėje „Su kuo kariausim?“ kalbintas J. Conricus pripažino, kad IDF tikslas nepasikeitė: Izraelio kariai tęsia tai, ką pradėjo – „Hamas“, kaip politinės ir karinės organizacijos, jos infrastruktūros, pajėgumų išardymo procesą.
„Mes planuojame sunaikinti „Hamas“, išardyti jos gebėjimus valdyti Gazos Ruožą ir susigrąžinti įkaitus. Tuojau paaiškinsiu, ką tai reiškia.
Karo pabaigoje, kai bus iššauta paskutinė kulka, nebebus jokios „Hamas“ valdžios Gazos Ruože, jokių karinių pajėgumų, kuriais būtų galima dar kada nors grasinti Izraelio civiliams.
Taigi, ką tai reiškia? Mes turėsime išardyti jų karinius pajėgumus, jų valdymo ir vadovavimo elementus, ginkluotę, sandėlius, sunaikinti pačius kombatantus, logistinius, finansinius pajėgumus.
Nesiekiame užkariauti Gazos Ruožo, jį išlaikyti – ne. Pirmiausia ir svarbiausia yra tai, kad norime užkirsti kelią spalio 7-osios pasikartojimui. Ir norint, kad tai daugiau niekada nebepasikartotų, reikia užtikrinti, kad nebeliks karinių pajėgumų Gazos Ruože“, – teigė IDF atstovas.
Bet ar tai reiškia, kad Izraelio taikiniu pasibaigus humanitarinei pauzei vėl taps visi be šimties nariai – nuo lyderių iki šiai teroristinei organizacijai formaliai priklausančių, tačiau nekarines funkcijas vykdančių palestiniečių, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos, švietimo pareigūnų? Ir ką tuomet Izraelis darys su „Hamas“ lyderiais, kurių dalis net negyvena Gazoje?
Formalus lyderis Ismailas Haniyeh gyvena Katare, jo pavaduotojas – Libane, faktinis Gazos lyderis Yahya Sinwaras dalyvauja derybose dėl įkaitų paleidimo. Ar juos visus vis tiek sunaikinsite? Ar tai nepakenks deryboms dėl įkaitų paleidimo?
„Visi jie yra vaikštantys numirėliai ar viduje, ar išorėje, virš kiekvieno jų galvos tiksi laikrodis“, – nukirto J. Conricus.
„Tas pats gali nutikti ir su Gaza“
Toks kategoriškumas gali būti suprantamas. Šiaip ar taip J. Conricus priklauso IDF – tai pačiai kariuomenei, kuri turėjo apginti Izraelio civilius spalio 7-ąją, bet neapgynė – per tūkstantis buvo nužudyta, kelis šimtai pagrobta.
„Be siaubo, šoko, netikėjimo taip pat buvo ir gėda. Ta gėda, kad teroristų organizacija sugebėjo įvykdyti tokius siaubingus veiksmus prieš Izraelį man tarnaujant – net ir ne kaip aktyviam kariui, nes ne mano buvo pareiga budėti pasienyje“, – teigė pulkininkas leitenantas, pabrėžęs, kad nepaisant visos vienybės ir paramos šalies kariuomenei, jungimosi prie rezervo dalinių, niekas nepamiršo to pykčio ir nusivylimo dėl to, kas nutiko spalio 7-ąją.
Kita vertus pažadai sunaikinti „Hamas“ ir realybė gali skirtis. Juk „Hamas“ yra ne tik teroristinė, politinė organizacija, kuri slepiasi tuneliuose, už žmogiškųjų skydų, ligoninių ir pan. Tai yra ir idėja. Kaip ir „Juodojo rugsėjo“, Palestinos išsivadavimo organizacijos atvejais prieš tai – tai buvo ir idėjos. Tad kaip Izraelis gali sunaikinti „Hamas“ – kaip idėją?
„Na, mes niekada ir nesirengėme sunaikinti „Hamas“, kaip idėjos, tik kaip organizaciją, teroristinę grupuotę, kuri turi pajėgumų kelti grėsmę Izraelio civiliams. Tai yra fiziškas, binarinis veiksmas – arba jie gali kelti grėsmę, arba negali, arba jie turi karinius pajėgumus, arba neturi.
Šio karo pabaigoje jie bus nukauti ir neturės karinių pajėgumų, todėl tai yra tokia fizinė, binarinė, aiški situacija. Ir aš sutinku su jumis, kad idėją užmušti yra labai sunku. Bet, pavyzdžiui, ISIS arba „Islamo valstybė“ – globalaus kalifato idėja, kuris pakils iš Mesopotamijos pelenų, virš Irako ir Sirijos, valdys pasaulį, o islamo galiai lenksis Europa, Amerika ir Afrika – visa tai vis dar yra idėja.
O pasaulis jungtinių karinių operacijų metu nugalėjo ISIS mūšio lauke. Gal dar ir yra žmonių, kurie tiki tais bepročiais džihadistais, esą jie užkariaus Romą, Londoną ir Berlyną, bet tai nėra tikėtina, nes jie nebeturi karinių pajėgumų.
Būtent tai ketiname padaryti ir su „Hamas“. Ir tikiuosi, kad ateityje bus galima kalbėti apie demokratišką, laisvę mylinčią, pagarbias linijas jaučiančią Gazą, kas bus naudinga jos žmonių, o ir Izraelio klestėjimui“, – tikino J. Conricus. Tiesa, kol kas apie demokratiją, laisvę, taiką Gazoje kalbėti dar anksti – civilių aukos ne šiaip reiškia žūtis ir skausmą, bet ir keršto troškimą.
Juk per 2008-2009 m. operaciją „Išlydytas švinas“ ar per 2014 karą Gazoje taip pat žuvo daug teroristų, bet ir civilių. Anuometiniai palestiniečiai vaikai matė, kaip žuvo jų tėvai, motinos, broliai, seserys, jie buvo išauklėti, kas dėl to kaltas – Izraelis, žinoma.
Jie užaugo, dalis jų paėmė ginklus į rankas, galbūt tapo „Hamas“ nariais, galbūt netgi tais, kurie prisidėjo prie spalio 7-osios teroro atakų. Tad iš kur gali būti užtikrintumas, kad šį neapykantos ciklą galima sulaužyti?
„Žiūrėkite, Antrojo pasaulinio karo pabaigoje buvo apie 60-70 mln. vokiečių, kurie buvo totalitarinės šalies nariais, rėmė režimą. Šiandien Vokietija yra visai kitokia valstybė, kuri prisideda prie augimo ir klestėjimo pasauliniu mastu, ši šalis yra lavai nusipelniusi tautų šeimoje.
Tas pats gali nutikti ir su Gaza. Nemanau, kad jie yra tokie pat sunkiai dirbantys, kaip vokiečiai, bet esmė ta, kad daugybė istorinių pavyzdžių įrodo – vos tik atsikratai toksiško, siaubingo blogio režimo, tada, jei sunkiai dirbi ir rodai reabilitacinių pastangų, gali nutikti geri, pozityvūs dalykai.
Aš netikiu, kad mes esame pasmerkti nuolatinei „Hamas“ grėsmei, nors jei taip ir būtų, tai mes juos nugalėtume vėl ir vėl. Bet nemanau, kad taip bus.
Manau, kad gali būti teigiami pokyčiai vos tik „Hamas“ bus įveiktas, tai taps galimybe pozityviai orientuotoms šalims regione bei globaliems žaidėjams pakeisti situaciją Gazoje, nenaudoti jos gyventojų, kaip patrankų mėsos, nesinaudoti Gazos žmonių skausmu ir neleisti prigyti dar vienai į ISIS panašiai grupuotei.
To nebus, Izraelis neleis dar vienai „Hamas“ ar panašiai į ją perimti Gazos kontrolę – tai bus sustabdyta jėga, nes mes nebegalime rizikuoti savo civiliais dar kartą“, – įspėjo karininkas.
Pripažįsta ir galimas klaidas
Jis pripažino, kad Izraelio antskrydžiai ir sausumos operacija sukėlė civilių nuostolius Gazoje – nekaltų žmonių kančios vaizdai ir istorijos pritraukia dėmesį. Ir taip, duomenų interpretavimas skiriasi: kas kaltas, kas, ką ir kada pradėjo – Izraelis baksnos į spalio 7-ąją, „Hamas“, palestiniečiai ar jų rėmėjai – į kitas datas ir priežastis.
„Kadangi nėra jokių abejonių dėl to, kad esama didelių sugriovimų, kančių ir žūčių Gazoje. Tai yra liūdna karo realybė. Kodėl tai vyksta? Ar dėl to, kad Izraelis to norėjo, nes nori žudyti civilius? Žinoma, kad ne.
Tai vyksta todėl, kad mes atsakome į „Hamas“ ataką prieš Izraelio civilius 7-ąją, atsakome į sistemingus Izraelio civilių kankinimus, žudynes, prievartavimus, palaikų išniekinimus ir egzekucijas, būtent todėl mes pradėjome šį karą ir būtent todėl ginamės“, – teigė J. Conricus.
Ir nepaisant to, kad neįmanoma patikrinti „Hamas“ ir bendrai palestiniečių teiginių apie (žuvusiųjų bei sužeistųjų) skaičius, ir nepaisant to, kad netrūksta abejojančių arba tiesiog ignoruojančių Izraelio teiginius dėl to, kaip, kur ir kada „Hamas“ naudoja žmogiškuosius skydus, ligonines, mečetes, mokyklas priedangos tikslais – civiliai vis tiek ir iš tikrųjų žūva.
„Karas yra baisus sumanymas, tai blogiausia, ką žmonės gali padaryti – kruviniausia, šlykščiausia, brutaliausia žmonijos veikla. Ir kare nutinka baisių dalykų.
Kuo aš esu užtikrintas ir ką nuolat pažymi kiti Izraelio gynybos pajėgų atstovai, tai, kad taip, žinoma, kare nutinka baisių dalykų, bet mes elgiamės vadovaudamiesi karo teise ir stengiamės iš visų jėgų, nors kartais pasitaiko ir klaidų, bet dažniausiai mums sekasi pritaikyti karo teisę.
Pirmiausiai tai reiškia kombatantų ir civilių atskyrimą – mes taikomės į kombatantus. Antra, naudojame jėgą proporcingai, kariniais tikslai, o ne proporcingai atsakant į tai, ką jie padarė mums – mes nerengiame palestiniečių egzekucijų, nedeginame jų gyvų, neprievartaujame jų moterų, neniokojame jų kūnų ir nepagrobiame 250 jų į Izraelį, tai nėra proporcingumas. Mes naudojame proporcingumą tame, kiek reikia jėgos, norint pasiekti karinį tikslą“, – pažymėjo IDF atstovas.
