Teismas atsižvelgė, kad jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas žmogiškumui ir karo nusikaltimus, kurie yra priskirti labai sunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijai. Už šių nusikaltimų padarymą numatytos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės ir šiems nusikaltimams nėra taikomi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai.
Pratęsdamas suėmimo terminą, skaičiuojant nuo gruodžio 12 dienos, teismas taip pat įvertino baudžiamosios bylos sudėtingumą ir apimtį, kurią lemia kaltinamųjų bei kitų proceso dalyvių skaičius.
„Darytina išvada, kad kaltinamasis, būdamas kitos valstybės piliečiu ir žinodamas gresiančios baudžiamosios atsakomybės dydį ir pobūdį, būdamas laisvėje, gali siekti išvengti baudžiamosios atsakomybės, pasislėpdamas nuo teismo ir nuosprendžio vykdymo“, – rašoma teismo nutartyje.
Atsižvelgdamas į teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagą bei nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad suėmimo pagrindai nėra išnykę.
Teismas paskelbė, kad 47 metų J.Melis su Lietuva nėra saistomas jokiais socialiniais ryšiais, yra užsienio valstybės pilietis, jo nuolatinė gyvenamoji vieta ir socialiniai ryšiai susiję su užsienio valstybe. Iki suėmimo Rusijos pilietis neturėjo jokio nekilnojamojo turto, nuolatinės gyvenamosios vietos, o taip pat leidimo gyventi šioje šalyje, nedirbo.
Kaltinamasis ir jo advokatė prašė suėmimą pakeisti į švelnesnę kardomąją priemonę.
Prokurorai teigia, kad J.Melis sausio 13-ąją buvo tanke prie televizijos bokšto.
Bylos duomenimis, nuo 1991 metų sausio 13-osios iki tų metų rugpjūčio 23-iosios J.Melis įtariamas dalyvavęs užgrobiant 17 Lietuvai svarbių objektų.
Vilniaus apygardos teismui Sausio 13-osios byla perduota rugpjūčio 31 dieną. Iš viso šio ikiteisminio tyrimo metu įtariamaisiais pripažinti 79 asmenys, tačiau teismui dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų perduoti 66. Dėl dešimties tyrimas tęsiamas atskirtame ikiteisminiame tyrime, trys asmenys jau mirę. Vienintelis J.Melis suimtas šioje byloje.
Bylos nagrinėjimas bus pradėtas kitų metų sausį.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.