Jungtinėje Karalystėje dirba daugiau nei 200 tūkst. lietuvių. Norintiems ten įsidarbinti dabar viza kainuos 55 svarais daugiau nei kitiems europiečiams.
Didžioji Britanija šį sprendimą aiškina tuo, kad Lietuva, Estija, Rumunija, Bulgarija ir Slovėnija neprisijungusios prie 1961 metų Europos Tarybos socialinės chartijos.
„Mes labai tikimės, kad šis klausimas bus išspręstas. Ir labai džiaugiamės, kad ir Lietuvos ambasada Jungtinėje Karalystėje ir Briuselis atliko labai nemažai darbų ir šiuo metu šis klausimas yra sprendžiamas Didžiosios Britanijos ministrų lygiu ir tikrai turėtų ateiti atsakymas. Mes tikimės, kad jis bus teigiamas“, – LNK žinioms sakė lietuvių bendruomenės Jungtinėje Karalystėje pirmininkė Alvija Černiauskaitė.
Lietuvos ambasada Jungtinėje Karalystėje tai vadina diskriminacija.
„Iki galo neįtikina. Juolab, kad mes esame ratifikavę 1986 metų Europos tarybos socialinę chartiją. Iš teisinių pozicijų žiūrint, tai yra ne ką prastesnis dokumentas. Tai turbūt nėra tas pagrindas daryti tokiam sprendimui“, – teigė įgaliotasis ministras Lietuvos ambasadoje Jungtinėje Karalystėje Jonas Grinevičius.
Brangiau kainuos ne tik gauti darbo vizą, bet ir britų darbdaviams įdarbinti žmones iš Lietuvos. Todėl jau dabar prognozuojama, kad mažės lietuvių emigracija į Jungtinę Karalystę, bet ne vizos kaina bus svarbiausia priežastis.
„Pagrindinė priežastis yra iš viso naujas darbo migracijos režimas, kai Jungtinė Karalystė išėjo iš Europos Sąjungos. O tas 50 eurų, o be viso to dar ir papildomi mokesčiai darbdaviams, jie prisidės tik tiek, kad lietuvi gali būti diskriminuojami Jungtinės Karalystės darbo rinkoje. T.y. Darbdaviams nebus jokio ankstino imti brangesnė lietuvį nei pigesnį latvį“, – tikino Tarptautinės migracijos organizacijos atstovė Audra Sipavičienė.
Darbo skelbimų portalas skaičiuoja, kad anksčiau pasiūlymų dirbti Jungtinėje Karalystėje būdavo dešimtimis, o dabar vos vienas kitas per mėnesį. Darbo pasiūlymų sumažėjo jau per pirmąjį karantiną ir neatsigavo iki šiol.
„Sezoninių darbų įkarštyje, kai turėjo būti darbo pasiūlymų, jų tiesiog nebuvo. Šiuo metu į Jungtinės Karalystės kryptį paskelbiame vos kelis darbo pasiūlymus, vienetais. O tos kryptys, kurios atsigavo po pirmojo karantino yra gan stabilios: Vokietija, Nyderlandai ir Skandinavijos šalys“, – pasakojo „CV–Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė.
Pastebima ir tai, kad žmonės vis dažniau renkasi lietuvišką darbdavį vietoje užsieniečio.
„Ieškantys darbo įvertina ar jiems apsimokės kažkur vykti, gyventi svetimoje šalyje, nemokant tos kalbos. Kai atmetus visas apgyvendinimo išlaidas ir kitas išlaidas gaunasi vos ne panašus atlygis“, – teigė „CV–Online“ atstovė.
Lietuvos Užsienio reikalų ministerija ir Lietuvos ambasada Jungtinėje Karalystėje ėmėsi diplomatinių veiksmų, informuota ir Europos Komisija.
„Aš pats kalbėjau su Jungtinės Karalystės ambasadoriumi Lietuvoje. Tas mūsų protestas buvo išsakytas, kad mes matome tai kaip diskriminacinį atvejį ir norime, kad visi ES piliečiai būtų traktuojami vienodai. Jungtinės Karalystės pusė patikino, kad šis klausimas jiems yra žinomas, šiuo metu kalbamasi su ministrais, sprendimas bus priimtas“, – sakė užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius.
Per ketverius metus nuo Brexit lietuvių emigracija į Jungtinę Karalystę sumažėjo net 4 kartus, o pernai buvo istoriniai metai, kai iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą grįžo 3 tūkst. žmonių daugiau, nei išvyko.
